Smeltės kvartale žmones iš proto varo aplinkinė krova, geležinkelis ir didėjančių autotransporto srautų grėsmė jų saugumui. Beje, tai labai sena gyvenvietė, kai kuriuose namuose gyvena jau ketvirta karta. Pasak 10 metų ėjusio individualių namų savininkų bendruomenės "Smeltė" pirmininko pareigas Liudo Toliušio, gyvenvietė atsirado pirmiau nei Klaipėdos miestas - čia buvo žvejų ir medienos uostelis. Geležinkelis atsirado tik po 100 metų. Ponas Liudas juokavo, kad gyventojai nori prie Minijos g. pakabinti užrašą "Unikalus Klaipėdos rezervatas", mat jis niekam nerūpi.
Šiais laikais gyvenvietė buvo skirta žvejams, kai pradėjo kurtis "Baltijos" žvejų kolūkis. Tada ten buvo pieva, o ne AB Vakarų laivų gamykla (VLG). Pamažu plečiantis uosto infrastruktūrai, pramonė tiesiog apsupo gyventojus iš visų pusių. Be to, numatoma gilinti Malkų įlanką. Žmonės sunerimę - negi bus taip pat, kai buvo statomas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kai įlaidai buvo kalami ir vakarais, ir naktimis, ir visa pietinė miesto dalis kentėjo.
Savivaldybė į gyvenvietę, turinčią 11 gatvių, nekreipia tinkamo dėmesio, nes ten, 152 namuose, gyvena tik apie 500 žmonių. Besiplečiantis uostas, be abejo, žiūri savo reikalų. Geriausias problemos sprendimo būdas šiandien skamba utopiškai - iškelti žmones iš pramonės epicentro. Tačiau gyventojai supranta, kad dabar tai nerealu, bet kažką daryti reikia nedelsiant.
Krova iš visų pusių
Iš vienos Smeltės gyvenamųjų namų kvartalo pusės yra uosto krovos kompanijos. Jurbarko g. gyvenanti Jūratė pasakojo, kad tik atsikraustę gyventi išsikvietė tarnybas, kad išmatuotų triukšmo lygį ir vibraciją. Pasak jos, visi matavimai yra atliekami tada, kai uoste darbai nevyksta. "Metalo krovos darbai vyksta čia pat už tvoros. Kenčiame nuo triukšmo ir vibracijos, be to, teršiamas oras. Nuo metalo dulkių visi mūsų langai juodi. Kai kraunami grūdai, irgi dulka. Nuo stogo, kai lyja, bėga tokia bjaurastis... Anksčiau taip nebūdavo. Čia net nebuvo tų sandėlių. Viskas vykdavo ramiau, taip smarkiai kaip dabar, kad namas dreba, kai kraunama, tikrai nebuvo", - pasakojo moteris.
Dėl UAB "Vakarų krova" prie pirso kraunamo metalo laužo, "Vakarų laivų remonte" vykstančių suvirinimo, laivų dažymo ir kt. darbų metalo krovos džeržgesys, vibracija, dėl kurios skilinėja namų sienos ir sklinda kvapai - visa tai tapo nuolatiniu palydovu. Kai vyksta krova, gyventojų namuose ant stalų juda puodeliai. Metalą krauna netoliese ir UAB "Kuusamet". Žmonės sako, kad tai daroma ir naktimis, ir savaitgaliais, nuo triukšmo kenčia ne tik Smeltės kvartalas, bet ir Statybininkų pr. Šalia yra ir UAB Birių krovinių terminalas (BKT), kuris labai aktyviai plečiasi ir statosi sandėlius, ir durpių krovos terminalas, dėl kurio šalia esančių namų palangės ir langai būna padengti durpėmis. Kaimynystėje ir UAB Malkų įlankos terminalas, kur vasarį buvo kilęs gaisras, o gyvenvietė skendėjo dūmuose.
Cypia geležinkelio vagonai
Negana to, pro šį kvartalą eina geležinkelio atšaka iš "Draugystės" stoties į LKAB "Klaipėdos Smeltė", BKT, jūrų krovinių kompaniją "Bega". Vienas dalykas, jų automobilinis transportas dar labiau tvenkia pagrindines kvartalo gatves, kitas - triukšmas ir vibracija, nuo kurių kenčia Upelio g. namai, esantys visai šalia intensyvios geležinkelio linijos. Pasak dabartinio bendruomenės "Smeltė" pirmininko Tado Baltuonio, per parą pagal grafiką 6 kartus sąstatai važiuoja į uostą ir 6 išvažiuoja. Krovos metu vyksta neplaniniai manevrai. Kelerius metus čia buvo viena geležinkelio atšaka, o neseniai jų padaugėjo iki trijų.
Gyventojai prašo, kad Nendrių g. pervažoje sudėtų gumines atmušas, jiems atsakoma, kad nėra pinigų. O ką jau kalbėti apie prieš kelerius metus žadėtą triukšmą slopinančią sienutę palei Upelio g., kuri net buvo parodyta detaliajame plane. Pažadas pamirštas.
Maždaug per 100 metrų nuo geležinkelio linijos gyvenanti ponia Raimonda skundėsi, kad naktimis važiuoja dideli geležinkelio sąstatai. "Tas jų cypimas, tiesiog neįmanoma tverti. Anksčiau gyvenome kaip per žemės drebėjimą. Kai tik nutiesė čia geležinkelį, mums vonios ir grindų plytelės suskilo nuo vibracijos, sekcijoje "čerkelės" suslinkdavo į vieną krūvą. Dabar situacija kiek pagerėjo, tokios vibracijos nebėra" - kalbėjo moteris.
Pakrantę okupavo valtininkai
Gyvenamieji namai yra prie pat žvejų uostelio. Dėl žvejų gyventojai nesiskundžia, bet vaizdas tikrai nykus. Uostelio pradžioje jau daugybę metų stovi aprūdiję, niekur nebeplaukiantys laivai. Žmonės klausia, kodėl Uosto direkcija nesiima jokių priemonių, kad šitas laužynas būtų išvalytas.
Gyventojams nerimą kelia ir tai, kad šalia žvejų uostelio, Nendrių g. gale, Uosto direkcija ketina įkurdinti savo laivyno bazę. Jie netiki, kad į laivyno bazę nevažiuos sunkiasvoris transportas, nes jis ir dabar stovi jos teritorijoje. Be to, prie būsimos Uosto direkcijos laivyno bazės statomas naujas 10 sublokuotų butų gyvenamasis namas Marių g. 17. Pro jo langus turėjo matytis marios, tačiau dabar matysis Uosto direkcijos sandėlis.
Šalia to gyvenamojo kvartalo yra įsikūrusi ir Karinių jūrų pajėgų flotilė. Pasak T. Baltuonio, vienas iš didžiausių autotransporto srautų priklauso būtent kariškiams. Važiuoja ne tik asmeniniai karių automobiliai, bet ir karinis transportas.
Ir tai dar ne viskas. Gyvenamųjų namų kvartalą supa net keturios garažų bendrijos, labai mažai dėmesio skiriančios savo aplinkai, bei garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija "Smiltelė". Kai prasideda žvejybos sezonas, plūsta žvejai su mašinomis ir naudojasi tais pačiais keliais. Sezono metu pasipila garažų bendrijų, turinčių 1 200 garažų, motociklai, jaunimas su mašinomis. Pasak T. Baltuonio, prieš valtininkus žmonės neturi nieko prieš, tik norėtųsi, kad jie apsitvarkytų savo teritoriją - dabar ji gana apleista, aptverta spygliuota viela.
Neasfaltuoto kelio, kuriuo važiuoja, valtininkai netvarko, nes jis priklauso Savivaldybei, o pastaroji jo netvarko todėl, kad jai tai nereikšmingas kelias. Kai palyja, tenka klampoti per purvą. Pasak bendruomenės valdybos nario Vigilijus Lisausko, valtininkai yra nepajėgūs savo jėgomis sutvarkyti aplinką ir įrengti modernų uostelį. Tą bendriją iškelti miestas planavo jau 1993-iaisiais. Tačiau iki šiol niekas nepajudėjo.
Nendrių g. problema
Pagrindinė kvartalo Nendrių g., kurios plotis - 6 m, jau tampa magistraline, tranzitine ir neatitinka gyvenvietės vidaus gatvės statuso. Bendruomenė neapsikentusi išsikvietė Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisiją. Ši pripažino, kad eismas čia intensyvus. Ši gatvė neturi šaligatvio. Žmonės turi eiti važiuojamąja kelio dalimi. Beje, Upelio ir Nendrių g. sankryža viena avaringiausių mieste.
Gyventojai prašo apriboti sunkiasvorio transporto eismą Nendrių g. nuo Upelio g. iki Jurbarko g. Į vieno namo kiemą Upelio g. per sezoną reguliariai įšoka 2-3 mašinos. Žmonės jau nebetvarko tvorų.
Gyventojai niekaip neprisiprašo, kad Nendrių g. Savivaldybė nutiestų šaligatvį. Pensininkai, vaikai eina per tą judriąją Nendrių g. į dvi autobusų stoteles Minijos g., kuri taip pat judriausių mieste. Jiems sunku pereiti pėsčiųjų perėją tokiu greičiu. Į gyventojų prašymus stoteles įrengti kitoje vietoje atsakyta, kad kitaip jų įrengti negalima pagal normatyvus.
"Didelių nusiskundimų, išskyrus tai, kad netinkamas išvažiavimas, iš gyventojų man neteko girdėti. Nendrių g., kuri priklauso miestui, įrengti šaligatvius 2018-2020 metų planuose nenumatyta", - sakė Klaipėdos miesto administracijos direktorius Saulius Budinas.
Uosto direkcija planuoja dviejų lygių sankryžą iš Minijos g. į Senosios Smiltelės g., tačiau jos, T. Baltuonio manymu, reikės uosto įmonėms, o ypač BKT, bet ne gyventojams. Jiems reikėtų tokios sankryžos Nendrių g.
Trečia esminė problema - pervažos, kurios dėl gausaus traukinių eismo nuolat uždarytos ir formuoja automobilių kamščius.
VLG užtvėrė išvažą
Kai ne taip seniai Smeltės kvartale buvo asfaltuojamos gatvelės, gyventojams aiškinta, kad dedamas gana plonas asfalto sluoksnis, tad sunkiasvoris transportas negalės važiuoti.
Anksčiau gyvenvietėje buvo trys išvažos į Minijos g., o šiuo metu liko tik dvi: iš Nendrių g. ir Marių g. į Senosios Smiltelės g., ir abi jos per geležinkelio pervažas.
Kai Savivaldybė išasfaltavo Perkėlos g. tęsinį, VLG per pusę metų pasistatė terminalą ir pernai aptvėrė jį tvora, trečiojo išvažiavimo kelio nebeliko. Juo anksčiau naudojosi įmonė, turinti sunkiasvorį transportą, ir visas transporto eismas iš garažų masyvų judėjo tuo keliu. O dabar jis ir sunkiasvoris transportas, laužantis asfaltą, nukreipti per Nendrių ir Upelio g. sankryžą.
"Problema turi būti sprendžiama"
Vidmantas PAUKŠTĖ, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius
Vyksta sparti įmonių plėtra, krova auga, traukinių eismas intensyvėja. Ta problema turėtų būti spendžiama. Uosto direkcija yra parengusi studiją dėl geležinkelių kelių išvystymo. Esame numatę, kad Senosios Smiltelės g. sankirtoje su geležinkeliu turi atsirasti dviejų lygių sankryža su geležinkelio keliais, estakada. Esame jau parengę ir projektinius pasiūlymus. Manau, tada būtų geriau ir gyventojams, ir Karinėms jūrų pajėgoms, būtų įvaža į Birių krovinių terminalą, "Kaminerą" ir kitas kompanijas. Be to, dar rengiamas specialusis planas tarp Senosios Smiltelės ir Kalnupės g., kuriame turėtų atsirasti tie patys sprendiniai.
Mūsų laivyno bazėje krovos tikrai nebus. Bus paprastas sandėlis, kuriame laikysime savo įranga. Jokie sunkvežimiai nevažinės. Bus administracinės patalpos, galbūt keliasdešimt darbuotojų atvažiuos su automobiliais į darbą, prisidės ir tarnybinis transportas, tačiau transporto srautams tai neturės įtakos.
Planuojama mažinti geležinkelio keliamo triukšmo lygį
Gintaras LIUBINAS, AB "Lietuvos geležinkeliai" Komunikacijos departamento atstovas
Šiuo metu rengiama galimybių studija "Draugystės" geležinkelio stoties geležinkelio kelio Nr. 201 išvystymas", kuria siekiama visapusiškai išnagrinėti galimus infrastruktūros (kelių, pervažų, kelio statinių) plėtros ir techninės būklės tobulinimo alternatyvius projektinius sprendinius.
Vienas iš galimybių studijos tikslų - pagerinti bendrąją privažiuojamojo kelio aplinkos apsaugos padėtį, taip pat sumažinti geležinkelio eismo keliamo triukšmo lygį.
Šiuo metu vyksta paskutinysis, trečiasis, studijos rengimo etapas, kurio metu vykdoma poveikio aplinkai vertinimo atranka, po kurios bus nuspręsta, kokių aplinkos apsaugos priemonių reikės imtis vykdant kelių rekonstrukcijos ar plėtros darbus. Planuojama, kad poveikio aplinkai vertinimas gali užtrukti 2-3 mėnesius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą