"Papasakokite, kaip jums pavyko parengti tokį projektą, kai prašo gatvės, o jūs duodate lentą?" - vakar vykusiame miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje valdininkų teiravosi šio komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.
Lietuvos archeologų draugija norėjo, kad P. Tarasenkos atminimas Klaipėdoje būtų įamžintas jo vardu pavadinus vieną iš gatvių. Įprastai uostamiesčio Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimo suteikimo komisija laikosi nuostatos nesuteikti gatvėms žmonių vardų pavadinimų, nes vardas ir pavardė praktiškai neskleidžia jokios informacijos apie tą asmenybę ateinančioms kartoms, tačiau šįkart komisija nusprendė įtraukti P. Tarasenkos vardą į žymių žmonių gatvių pavadinimų sąrašą.
O pradžioje Klaipėdos savivaldybės administracijai buvo rekomenduota įamžinti P. Tarasenkos atminimą miesto lėšomis pagaminant atminimo lentą. Ją planuojama pakabinti ant vieno iš buvusių kareivinių, kuriose jis tarnavo, pastatų dabartiniame Klaipėdos universiteto miestelyje (Herkaus Manto g. 84).
Preliminariai skaičiuojama, kad atminimo lentai pagaminti gali prireikti maždaug 1 000 eurų. Tiksli kaina bus žinoma atlikus viešąjį pirkimą.
"Man krito į akis tai, kad atminimo lenta dedama ten, kur žmogus tarnavo. Atrodo, nėra kur, dėsime, kur tarnavo. Truputėlį sumenkinamas žmogaus atminimas", - svarstė Judita Simonavičiūtė.
Jai antrindamas Arūnas Barbšys baiminosi, kad tokiu atveju ant universiteto pastatų gali atsirasti šimtai tokių atminimo lentelių, nes kuomet tuose pastatuose buvo kareivinės, ten tarnavo ne vienas nusipelnęs karininkas.
"Ar nebus precedentas?" - teiravosi A. Barbšys.
"Iš esmės Klaipėdos universiteto pritarimas yra", - tikino Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.
Tad komiteto nariai daugiau nebeplėtojo diskusijos ir pritarė tokiam įamžinimo variantui. Galutinį žodį dar turės tarti miesto Taryba.
INFORMACIJA
Lietuvos archeologų draugijos duomenimis, archeologas ir rašytojas, nepriklausomybės kovų dalyvis Petras Tarasenka (1892-1962) greta kitų nuopelnų Lietuvai yra palikęs ryškų pėdsaką ir Klaipėdoje, kur būdamas Lietuvos kariuomenės karininku 1923-1925 m. tarnavo čia dislokuotame 7-ajame žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pėstininkų pulke. Klaipėdoje jis ne tik parašė kraštotyrinį-archeologinį vadovėlį "Priešistorinė Lietuva", tačiau ir žvalgė regiono piliakalnius, rūpinosi Klaipėdos muziejaus įkūrimu. 2017-aisiais sukanka 125 metai nuo P. Tarasenkos gimimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą