Premjero delegaciją prie AB "Klaipėdos nafta" vartų pasitiko piketuojantys Melnragės bendruomenės nariai. S. Skvernelis stabtelėjo prie jų. Žmonės bandė atkreipti valdžios dėmesį ne tik į savo bendruomenės padėtį, bet ir į viso Lietuvos pajūrio išsaugojimo problemą. Jie sakė jau išsiuntę gyventojų kreipimąsi, kurį pasirašė 400 žmonių. Jame akcentuojami Melnragės gyventojų turtiniai ir ekologiniai klausimai.
"Suprantate, kad nevystyti uosto plėtos projekto ir nieko nedaryti mes neturime teisės. Klaipėdos uostas - ne vieno šio miesto problema. Mes galime turėti tokį pajūrį, kokį turime dabar, bet nebeturėti nei gyventojų, nei darbo vietų, nei pajamų į valstybės biudžetą", - piketuotojams sakė S. Skvernelis.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas paaiškino žmonėms, kad šiuo metu dėl poveikio aplinkai yra tam tikri pamąstymai, kad viskas bus kur kas geriau apskaičiuota ir įvertinta, kai bus parengti projektai. S. Skvernelis pažadėjo, kad Vyriausybė sprendimų priėmimą ims į savo rankas ir ieškos geriausio varianto, kad nenukentėtų nei bendruomenė, nei miestas, nei pajūris, nei valstybė.
Į repliką, kad yra tik dvi alternatyvos - arba uostas, arba pajūris, premjeras atsakė manąs, kad galime turėti ir uostą, ir pajūrį.
"Jeigu norime ateities visai visuomenei, ne tik Klaipėdos miestui, visai valstybei, uostas privalo matyti perspektyvą po 10-20 metų. Konkurencinė kova yra žiauri. Kiekvienas stabtelėjimas arba jokių sprendimų nepriėmimas reiškia, kad skaičiai pradės kristi. Tam nutikti negalime leisti, jeigu norime gyventi nesiskųsdami dėl migracijos, darbo vietų nebuvimo, skurdo, socialinės atskirties", - kalbėjo premjeras spaudos konferencijoje.
Jis priminė, kad uostas šiandien generuoja daugiau nei 10 proc. viešųjų finansų į biudžetą, kas sudaro per 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Premjeras įvardino uostą kaip strateginį šalies objektą, labai svarų Lietuvai.
S. Skvernelis pasidžiaugė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turi aiškią perspektyvą ir verslo planą tam, kad Lietuvos uostas išliktų konkurencingas rinkoje ir didintų savo pajėgumą dvigubai bei garantuotų beveik 1,5 milijardo eurų pajamų į šalies biudžetą.
Tačiau premjeras atkreipė dėmesį į tai, kad viskas turi būti daroma subalansuojant ir Klaipėdos miesto, ir gyventojų interesus. Jis informavo, jog svarstoma apie tai, kad miesto valdžia būtų aktyviau įtraukta į uosto veiklą ne tik kaip stebėtoja, galbūt kaip turinti tam tikrus juridinius svertus, t. y. apie tam tikro atstovo, galbūt mero, įtraukimą į Uosto direkcijos valdybos sudėtį.
Paklaustas apie kompensacijas miestui, S. Skvernelis atsakė: "Uosto plėtra ir privažiuojamieji keliai nėra vien Klaipėdos galvos skausmas, tai visos valstybės reikalas. Turime žiūrėti, kad įmonių plėtra nekenktų ir neblogintų gyventojų gyvenimo kokybės. Miestas turi labai aiškiai pasakyti, kokie kompensaciniai mechanizmai yra būtini. Mes rasime juridinę formą, kad tai nebūtų tuščias tiek šitos, tiek galbūt kitos Vyriausybės pažadas."
NEPASIDIDŽIAVO. Šalies premjeras Saulius Skvernelis pasikalbėjo su piketavusiais Melnragės bendruomenės nariais.
Pasiteiravus, ar kaip kompensacija miestui galėtų būti 10 proc. Uosto direkcijos pajamų pervedimas į miesto biudžetą, premjeras sakė, kad pagal tuos skaičius, kuriuos jam pateikė Uosto direkcija su aiškiais įrodymais, ji per metus apie 16 proc. savo pelno investuoja į miesto infrastruktūrą, į įvairius renginius. Anot premjero, tas skaičius beveik dvigubai didesnis ir be jokių įsipareigojimų įstatymiškai.
S. Skvernelio manymu, Melnragės gyventojų baimės turi būti sklaidomos. Anot jo, tiems gyventojams, kurie dėl uosto planų nebenorės gyventi toje vietoje, turi būti pasiūlyti realūs kompensaciniai mechanizmai, kad jie galėtų persikelti ir jų gyvenimo sąlygos neblogėtų.
"Turime suprasti - gyvenvietė įsikūrė iš principo pramoninėje zonoje. Dabar esanti infrastruktūra jau negarantuoja tos gyvenimo kokybės, kokios norėtųsi gyvenant prie jūros. Manau, turime surasti labai adekvatų sprendimą", - kalbėjo premjeras ir pridūrė, kad šioje situacijoje nebus leidžiama pasipinigauti.
Į "Vakarų ekspreso" klausimą, ar bus atstatomas ir Šventosios uostas, ar "patempsime" tiek projektų, premjeras atsakė: "Manau, turime vystyti tuos projektus, kurie duoda didžiausią pridėtinę vertę valstybei. Deja, buvo vystomi tokie projektai, kurie nedavė absoliučiai jokios naudos. Mes jau tiek investavome į perteklinę infrastruktūrą, turime labai ambicingus vandentvarkos projektus, išgrįstas miesto aikštes ir t. t., bet neturime žmonių, kurie ta infrastruktūra naudotųsi. Tokie projektai, kurie gali duoti grąžą, t. y. kurti gana gerai apmokamas darbo vietas, turi perspektyvą. Turime turėti ambicijų ir stengtis "patempti" kuo daugiau tokių projektų."
Beje, kovo 30 d. miesto Tarybos posėdyje informaciją apie uosto ir miesto bendrųjų planų derinimo eigą pateiks susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Artimiausiu metu vyksiančiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje bus vertinama uosto bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą