Propagandai pasitelkdavo ir blondinės įvaizdį

Propagandai pasitelkdavo ir blondinės įvaizdį

"Džentelmenams patinka blondinės... bet blondinėms nepatinka sužalotieji", - Antrojo pasaulinio karo dalyvius pasiekdavo ir tokio turinio priešininkų propagandinės skrajutės.

Unikalų Antrojo pasaulinio karo propagandinių skrajučių rinkinį nuo šiol turės ir Klaipėdos universitetas.

Jį uostamiesčiui dovanojo profesorius dr. Volker Wittpahl.

"Mano dėdė dirbo įmonėje, kuri nukenksmino po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje nesprogusias aviacines bombas. Tad jam į rankas patekdavo ir išlikusios tiek vokiečių, tiek sąjungininkų propagandinės skrajutės. Kadangi svajojau būti istoriku, archeologu, dėdė šių lobių, kurių rasdavo ne vieną egzempliorių, parūpino ir man", - pasakojo V. Wittpahl.

Jis priminė, kad vykstant karui buvo įprasta priešininkams platinti įvairias propagandines skrajutes. Vienas iš būdų - patalpinti susuktas skrajutes į specialias aviacinės bombos ertmes. Išmetus bombą iš lėktuvo, pirmiausia išsisklaidydavo propagandos lapeliai ir tik paskui vykdavo sprogimas.

Paprastai tokie per karą paskleisti lapeliai buvo naikinami, todėl šis rinkinys, pasak istorikų, yra įdomus ir retas.

"Rastų skrajučių turinys labai įvairus, bet didžiausią poveikį man paliko anglų kalba parašyti sakiniai apie blondines. Bandžiau įsivaizduoti, mūšio lauke gulintį sužeistą kareivį ir šalia jo skraidančius tokio turinio popierėlius, kuriuose parašyta, kad blondinės nemėgsta sužeistų kareivių... Potekstė aiški - "Nedalyvaukite šiame kare". Manau, psichologinis poveikis buvo nemenkas", - svarstė profesorius.

Pasak jo, propagandiniuose lapeliuose, ypač platintuose sąjungininkų, galima rasti ir praktinės informacijos, pavyzdžiui, ką reikia daryti gyventojams ir kur trauktis iš bombarduojamų miestų, kad nežūtų.

"Taip pat buvo ir vadinamųjų "belaisvių pasų". Jei kirsdamas frontą turėjai iš lėktuvo išmestą specialų lapelį, jį padavęs sąjungininkams galėjai būti garantuotas, kad nebūsi sulaikytas ir sušaudytas. Tai buvo tarsi viza", - pasakojo V. Wittpahl.

Žurnalistams pasiteiravus, kodėl šią unikalią kolekciją jis nusprendė padovanoti būtent Klaipėdos universitetui, profesorius visų pirma pasidžiaugė gerais ryšiais su uostamiesčio Alma Mater ir čia veikiančiu Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu.

"Antrasis pasaulinis karas palietė visą Europą. Kadangi Vakarų Vokietijoje tokių panašių kolekcijų jau yra, o Lietuvoje, kiek teko domėtis, tokių nėra, tad pagalvojau, kad ši medžiaga gali būti įdomi Klaipėdos mokslininkams ir studentams. Manau tai yra svarbu šiais laikais, kai prieš Baltijos šalis intensyviai vykdoma propaganda. Tik šiandien panašiems dalykams jau naudojamos skaitmeninės technologijos ir dabar platinama propagandinė informacija yra kur kas klastingesnė", - sakė profesorius.

Klaipėdos universiteto profesorius Vygantas Vareikis užsiminė, kad ši kolekcija yra unikalus istorinis artefaktas.

"Žinoma, Vokietijoje pasižvalgius įvairiose vadinamosiose karinėse mugėse panašių dalykų galima aptikti, bet Lietuvoje mes neturime nieko panašaus. Ši kolekcija įdomi kaip materialinis elementas. Ne ką mažiau svarbi ir čia esanti informacija, galime matyti kokiu būdu per karą buvo vykdoma propaganda.

Reikėtų nepamiršti, kad toks propagandos platinimo metodas turėjo ir demoralizuojantį atspalvį.

Buvo stengiamasi, kad tokios bombos smarkiai kauktų, taip sukeliant kuo didesnę paniką", - pasakojo V. Vareikis.

Tačiau dėl tokios propagandos efektyvumo jis sakė labai abejojantis.

"Anuometinėje totalitarinėje Vokietijos visuomenėje vargiai ar gyventojai reaguodavo į šitokius priešų veiksmus", - svarstė istorikas.

Jis priminė, kad tokio pobūdžio propaganda pasirodė Pirmojo pasaulinio karo metu, o per Antrąjį pasaulinį karą jos mastas buvo didžiulis. Propaganda taip pat sklisdavo ir radijo bangomis arba iš mūšio lauke pastatytų specialių garsiakalbių.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder