Dėmesį į šią provokaciją pirmasis atkreipė meras Vytautas Grubliauskas. Jis V. Titovui išreiškė pastabą už provokuojamą elgesį, kuris nerodo pagarbos kitiems Tarybos nariams.
"Šiandien švenčiame dieną, kuri įvyko prieš 71 metus, kai Klaipėda buvo išlaisvinta nuo fašistų. Mirė daug gerų žmonių - rusų ir lietuvių. Sveikinu su pergalės diena ir išsilaisvinimu nuo fašizmo", - laužyta lietuvių kalba rėžė Lietuvos rusų sąjungai priklausantis politikas.
Ko gero, labiausiai toks V. Titovo elgesys papiktino liberalą Audrių Vaišvilą, kuris bandė nuplėšti su Rusijos karine agresija ir Ukrainos Krymo okupavimu tapatinamą juostelę.
A. Vaišvila "Vakarų ekspresui" sakė, jog šitaip siekęs išreikšti savo protestą.
"Jo elgesį supratau kaip provokaciją, todėl sąmoningai į ją atsiliepiau - norėjau parodyti, kad tai yra nepagarba miesto Tarybai, nepagarba visai Lietuvai. Titovas pasakė, kad Raudonoji armija yra Klaipėdos išvaduotoja, bet esu kitos nuomonės - tai yra vieno okupanto išėjimas ir kito atėjimas, ko pasekoje buvo ištremta 250 tūkstančių Lietuvos piliečių, iš kurių trečdalis Sibire žuvo", - aiškino politikas ir tvirtino, jog šią juostelę laiko Rusijos agresijos ženklu.
Pats V. Titovas suabejojo A. Vaišvilos sveikata.
"Manau, kad čia nesveikas dalykas. Ši juostelė yra vertybė - ji gali patikti arba nepatikti, bet ją reikia gerbti. Mūsų miestas buvo išlaisvintas ir tą turi gerbti visi miestiečiai", - sakė V. Titovas.
Jis teigė nemanantis, kad ši juostelė gali išprovokuoti ar įžeisti lietuvius.
Tarybos posėdžio metu šis akibrokštas buvo dar ne kartą prisimintas. Konservatorius Arūnas Barbšys pareiškė, jog nenori būti patalpoje, kurioje viešai demonstruojamas "okupacijos, teroro ir žudymo simbolis". Politikas sarkastiškai tvirtino bijantis, kad ir V. Titovas neišsitrauktų ginklo, kaip darė minėta juostele pasidabinę kariai Kryme.
Merui V. Grubliauskui pavyko nuraminti kolegą, tačiau jis pripažino, kad dėl tokio elgesio teisinės atsakomybės nėra - Georgijaus juostelė nėra įtraukta į uždraustų simbolių sąrašą. Jis apeliavo į V. Titovo pilietinę, moralinę ir etinę atsakomybę.
"Kiekvienas Tarybos narys gali kreiptis į Etikos komisiją, bet komisija gali tik nerekomenduoti to daugiau daryti. Patys žinome, kiek kas įsiklauso į šias rekomendacijas", - sakė meras.
Beje, V. Titovas neliko pėsčias ir pagrasino dėl politikų pasisakymų kreiptis į prokuratūrą.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai pareikšdami savo pasipiktinimą išplatino pranešimą. Jie V. Titovo pasirodymą įvertino kaip provokaciją.
"Frakcijos nariai Georgijaus juostelės viešą demonstravimą tapatina su karine agresija ir Ukrainos Krymo okupavimu, o 1945 m. sausio mėn. Klaipėdos miesto "išlaisvinimą" vertina kaip karo tarp komunistinės Sovietų Sąjungos ir fašistinės Vokietijos epizodą, kuris Lietuvos kraštui reiškė vieno okupanto pakeitimą kitu", - teigiama pranešime.
Skandalingu elgesiu V. Titovas išgarsėja ne pirmą kartą. Politikas jau turėjo aiškintis, kodėl pernai rugpjūčio pabaigoje Lietuvą išvadino fašistine valstybe. Tokią jo reakciją iššaukė Migracijos departamento priimtas sprendimas iš mūsų šalies išprašyti į konferenciją Klaipėdoje atvykusius tris įtartinos reputacijos lektorius.
Po šio pasisakymo į Tarybos Etikos komisiją kreipėsi meras V. Grubliauskas, o ši V. Titovą įpareigojo atsiprašyti, taip pat ištirti jo pasisakymus paprašė Klaipėdos apygardos prokuratūros. Tačiau ji priėmė sprendimą nutraukti tyrimą, "kadangi nebuvo rasta nusikalstamos veiklos požymių".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą