Klaipėdiečius labiausiai domino aplinkos taršos, sveikatos apsaugos ir maisto švaistymo problemos bei jų sprendimo būdai, taip pat - kurie faktoriai daro didžiausią teigiamą ir neigiamą įtaką sveikatai.
K. Vella prioritetu įvardijo švarią aplinką. Jo nuomone, tai yra tiesiausias kelias į gerą sveikatą.
"Diskutuojame, ieškome būdų, kaip mažinti užterštumą, kurį sukelia transporto priemonės. O toje užterštoje aplinkoje gyvename mes ir kvėpuojame nešvariu oru, kuris silpnina mūsų sveikatą. Ne mažiau svarbūs yra ir kiti veiksniai, lemiantys gerą sveikatą - kokybiškas maistas, fizinis aktyvumas ir psichoemocinė pusiausvyra", - dėstė K. Vella.
Klaipėdos gyventojai nerimauja ir dėl didžiųjų aplinkos teršėjų, kuriuos sunku suvaldyti. Susirinkusieji klausė, ar yra kokių nors būdų teršėjams, pavydžiui, uostui ar geležinkelių bendrovėms, užkirsti kelią žaloti aplinkinių sveikatą.
K. Vellos teigimu, visos mieste veikiančios gamyklos ir įmonės yra Europos Sąjungos apribotos įvairių saugumo taisyklių, kurių privalo laikytis. Jei jos to nedaro, tuo turi pasirūpinti vietinė centrinė valdžia. Jei ir pastarajai nepavyksta sukontroliuoti situacijos, Europos Sąjunga imasi sankcijų valdžiai.
Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas EK narys V. Andriukaitis pripažino, kad Lietuvoje tiesiant kelius ir geležinkelius daugiau buvo investuojama į asfaltą ir pabėgius nei į apsaugines sienas, kurios apsaugotų gyventojus nuo triukšmo. Pasak V. Andriukaičio, projektuose, kurie finansuojami mokesčių mokėtojų europinėmis lėšomis, būna nurodytos ir reikalingos priemonės gyventojų gerovei užtikrinti, tad jos turėtų būti įgyvendinamos.
Opia problema V. Andriukaitis įvardijo maisto švaistymą - jo per metus Europoje išmetama keliasdešimt milijonų tonų. Anot politiko, yra iškeltas tikslas iki 2030 metų sumažinti maisto švaistymą. Žadama, kad kovo mėnesį bus parengta maisto švaistymo matavimo metodika. Tikimasi, kad tai padės miestuose sumažinti išmetamo maisto kiekius.
"Pirmiausia turėtume pradėti nuo savęs ir savo virtuvės. Pradėkime nuo to, kad maistą, kurio nesuvartojame, atiduokime nepriteklių kenčiančioms šeimoms. Maisto, kurio nebegalime vartoti, atiduokime gyvuliams, o to maisto, kuris nebetinkamas gyvuliams šerti, atiduokime gaminti biokurui, kompostui", - teigė V. Andriukaitis.
Kai kurie klaipėdiečiai išsakė nuogąstavimus, kad dėl Baltijos jūros užterštumo greitai neliks valgomos žuvies. Tačiau K. Vella teigė, kad tai ne vien Lietuvos problema. Teigiama, kad reikėtų bendrų sprendimų, kaip sumažinti Baltijos jūros taršą, ieškoti kartu su Lenkija, Vokietija.
EK narių nuomone, bendravimas ir bendradarbiavimas tarp gyventojų, miesto valdžios ir Europos Sąjungos yra itin svarbus, tad miestiečiai neturėtų bijoti miesto valdžiai išsakyti kritikos ar teikti pasiūlymų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą