Šį mėnesį Klaipėdos uoste lankėsi rekordinio dydžio konteinervežiai, perrašę uosto istoriją, o artimiausių metų siekis yra priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tam ruošiamasi jau šiandien – ką tik baigtos rekonstruoti krantinės Nr. 101–104, prie kurių ateityje galės švartuotis „Post Panamax“ tipo laivai. Tai pirmosios Klaipėdos uosto krantinės, prie kurių bus pasiektas iki 16,5 m gylis. Artimiausiu metu tokie parametrai bus pasiekti ir prie dalies kitų uosto krantinių.
Krantinės, kuriomis naudojasi UAB Birių krovinių terminalas (BKT), rekonstruotos taip, kad ateityje šalia jų bus galima išgilinti akvatoriją iki 16,5 m gylio ir priimti „Post Panamax“ tipo laivus su maksimalia leistina grimzle, kai bus rekonstruoti molai ir uosto kanalas išgilintas iki 17 m.
„Kaip matome pasaulines tendencijas, laivų parametrai sparčiai didėja, tad mes privalome būti pasirengę priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Didesnis gylis bei didesnė leistina grimzlė reiškia, kad laivai gali būti pilniau pakrauti, o tai žymiai atpigina krovinių transportavimo kaštus ir uostą daro konkurencingą. Džiaugiuosi, kad jau rekonstravome dalį BKT naudojamų krantinių. Tai yra kompanija, kuri daro milžinišką šuolį ir generuoja didžiausią krovinių srautą uoste“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Krantinės buvo rekonstruojamos nestabdant krovos. Perduota eksploatuoti 433 m rekonstruotų krantinių.
„Tai turbūt pirmas objektas, kuris buvo statomas tokiais tempais ir nestabdant krovos darbų. Šios krantinės jau funkcionuoja ir, pagal mūsų skaičiavimus, kitų metų balandį jos atsipirks. Labai dėkingi Uosto kapitonui ir visam Uosto direkcijos kolektyvui, nes nebuvo lengva šalia dirbančių kranų, kitos technikos švartuoti laivus, bet gyvenimas parodė, kad tai galima padaryti“, - sako BKT generalinis direktorius, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.
Krantinių Nr. 101–104 rekonstrukcija kainavo 8,96 mln. Eur, sutaupyta beveik 1 mln. Eur. Krantines rekonstravo konkursą laimėjusi AB „Latvijas tilti“.
Rašyti komentarą