Rumpiškės dvare auga Klaipėdos menininkai

Žvelgiant į Paryžiaus Komunos gatvės 12 namą, kuriame įsikūrusi Klaipėdos A. Brako dailės mokykla, iš gatvės pusės gali kilti klausimas: "Kurgi tas dvaras?", nes matomas tik 1979 metais pastatytas naujasis priestatas. Puikiai išsaugoto, 2016 metais nuostabiai rekonstruoto Rumpiškės dvaro fasadas visu grožiu matomas iš kiemo, nuo Ąžuolų giraitės pusės.

Vakarai prie židinio

Iš naujojo mokyklos priestato į dvarą veda koridorius. Jo gale, virš įėjimo į židinio menę, pakabintas užrašas "Rumpiškės dvaras". "Kad kiekvienas mokyklos mokinys, mokytojas ir svečias žinotų ir prisimintų", - paaiškina dailės mokyklos vadovė.

PRAEITIS. Rumpiškės dvaras iš Johanes Frentzel-Beyme (vieno paskutiniųjų dvaro palikuonių) archyvo.

Židinio menės atmosfera užburia savo istoriškumu, regis ore tvyro senovės kvapas. Menės puošmena - židinys su portalu, kuriame atkurti dekoratyvūs angelus vaizduojantys lipdiniai. "Gaila, kad negalime kurti židinio dėl to, kad perdenginiai mediniai, nesaugu, tačiau aristokratiškas tradicijas puoselėjame ilgais rudens vakarais organizuodami vakarus prie židinio. Diskutuojame apie meną, skaitome eiles, pasikviečiame muzikantų", - pasakojo V. Beresnevičienė.

Kita židinio menės puošmena - į antrą aukštą lanksčia linija kylantys autentiški laiptai su drožinėto medžio turėklais. Šiuo metu židinio menėje eksponuojamos A. Brako dailės mokyklos moksleivių skulptūros. Originalūs dideli arkiniai langai ir durys iš menės veda į įstiklintą terasą. Joje įkurdinta oranžerija - dailės pamokoms. Vaikai čia susėda su molbertais, su eskizų sąsiuviniais ir piešia gėles iš natūros.

Renka meno kolekciją

Dvaro kambaryje prie svetainės įkurta profesionalių menininkų dailės galerija, kurioje dailės mokykla pradėjo kaupti puikią klaipėdiečių dailininkų darbų kolekciją. "Viskas prasidėjo nuo to, kai klaipėdietis menininkas, ilgametis A. Brako dailės mokyklos mokytojas Virgilijus Augustinas Burba padovanojo mokyklai savo kūrinį. Jį pakabinome šiame kambaryje ir pradėjome rengti profesionalių Klaipėdos dailininkų parodas, o jie mums dovanoti kūrinius. Dabar mokyklos kolekcijoje jau turime šviesaus atminimo tapytojo, buvusio mokyklos mokytojo Vido Pinkevičiaus paveikslą, kurį padovanojo našlė, pirmasis Klaipėdos dailės mokyklos vadovas, tapytojas Edvardas Malinauskas padovanojo nuostabų jūros peizažą su akmeniu, simbolizuojančiu pirmąjį mokyklos akmenų, turime ir Juozo Vosyliaus paveikslą. Šiuo metu eksponuojama šviesaus atminimo Algirdo Taurinsko tapybos paroda, rudenį bus šviesaus atminimo Renatės Lūšies akvarelių pristatymas. Profesionalių dailininkų kūriniai labai svarbūs ugdant mokinius, į parodų pristatymus ateina ir jų tėvai. Taigi, Rumpiškės dvaras yra gyvas", - pažymėjo V. Beresnevičienė.

PASKUTINIAI GYVENTOJAI. Renate Schampel 2009 m. lankėsi Rumpiškės dvare ir padovanojo 1941-1943 darytas nuotraukas dvare, kuriose užfiksuoti dvare gyvenę jos tėvai ir šeimos nariai.

Dvaro galerijos viduryje stovi didžiulis klasikinio stiliaus ovalus stalas ir kėdės. Čia vyksta Klaipėdos A. Brako dailės mokyklos tarybos, mokytojų posėdžiai. Dvaro pastato pirmame aukšte dar veikia dailėtyros ir individualaus ugdymo klasė, biblioteka. Antrajame dvaro aukšte įrengtos klasės, direktorės kabinetas, patalpos, dailės pamokų rekvizito sandėliai. "Nors patalpos naujai įrengtos ir baldai jose - nauji, tačiau visur jaučiame senąją dvaro dvasią", - teigė direktorė.

Keltuvas maistui Smalsu nusileisti ir į dvaro rūsį. Rūsio centre stovi senas veidrodis. "Gal čia vaidenasi?", - smalsauju. "Ne, ne vaiduokliai, o mūsų sodininkas čia vaikštinėja", - nusijuokia mokyklos direktorė, pristatydama žmogų, kuris rūpinasi dvarišką praeitį menančiu sodu. Rūsyje - daugiausiai techninės patalpos, čia laikomos žoliapjovės, įvairūs įrankiai, buvusiame vyno rūsyje - gipsinės skulptūros. "Dvariškais laikais rūsyje buvo virtuvė. Vietoje, kur dabar stovi veidrodis, kadaise buvo keltuvas - maistui į svetainę pakelti", - atskleidė veidrodžio paslaptį V. Beresnevičienė.

ATMOSFERA. Įspūdinga dvaro atmosfera labiausiai juntama židinio menėje.

Pagarba paveldui

"Rūpintis dvaro paveldu mokykloje, kurioje mokosi arti 400 mokinių, pasak V. Beresnevičienės, - vienas sudėtingiausių uždavinių. Juk negalime net vinies į sieną įkalti be paveldosaugininkų žinios. O kaip išsaugoti, kad niekas nieko nesudaužytų, sienų neapipaišytų? Tai - labai didelė atsakomybė. Juk į dailės mokyklą ateina visokių vaikų. Taip pat ir tokių, kurie nėra net muziejuje buvę. Tokiems vaikams mūsų mokykla padaro didžiausią įspūdį. Pagarbą paveldui puoselėjame ne tik mokydami vaikus meno istorijos, piešdami dvarą, tačiau ir inicijuodami įvairius projektus. Kartu su mokyklos bendruomene rengėme parodą apie mokyklos praeitį, organizavome projektą "Surask dvaro raktą", mokyklos 45-mečio proga buvusi mokyklos mokinė pagal mūsų mokinių eskizus išaudė 5 metrų ilgio gobeleną, kuriame įamžinta mokyklos istorija, taip pat ir Rumpiškės dvaras", - pasakojo V. Berenevičienė.

 GALERIJA. Dvaro kambaryje prie svetainės įkurta profesionalių menininkų dailės galerija, kurioje dailės mokykla kaupia klaipėdiečių dailininkų kūrinių kolekciją.

Šiuo metu mokykloje vyksta edukacinis projektas-pleneras "Rumpiškės dvaro Ąžuolų giraitės istorija". Mūsų mokykos pedagogai ir mokiniai kartu su dailės klubo "Guboja", vaikų darželių "Žiogelis", "Švyturėlis" ugdytiniais piešia dvarą bei jo sodą. "Esame atviri visiems, kas domisi Rumpiškės dvaru, organizuojame ir atvirų durų dienas bei renginius visuomenei, tačiau didžiausia informacjos apie Rumpiškės dvarą sklaida vyksta per mūsų mokinius, jų tėvelius, kitų ugdymo įstaigų vaikus, kurie pas mus apsilanko, kad susipažintų su dvaru. Esame gavę kvietimą įstoti į Lietuvos dvarų asociaciją, tačiau vien stojamasis mokestis į šią organizaciją yra 300 eurų, taip pat yra kasmetis mokestis. Mes - biudžetinė organizacija. Mums skiriamos lėšos vaikų kūrybiniams talentams ugdyti", - paaiškino Klaipėdos A. Brako dailės mokyklos direktorė V. Beresnevičienė, kodėl Rumpiškės dvaras nedalyvauja šią vasarą asociacijos pristatomame tarptautiniame Baltijos šalių projekte "Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus?".

"Rumpiškė - Klaipėdos dvarų pažiba"

Projekte "Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus?" Klaipėda tikrai galėtų pristatyti Rumpiškės dvarą. Mano nuomone, būtent šis dvaras yra Klaipėdos miesto dvarų pažiba, objektas, kurį galėtume plačiau pristatyti. Yra išlikę dvaro fasadai ir autentiškos interjero detalės. Dvaras labai gražiai, profesionaliai restauruotas. Šalia jo - puikus, senas parkas, kuriame auga ąžuolai. Tai - senoji mūsų miesto istorija, kuria turime didžiuotis, o ne statyti paminklus ir kurti naujus pseudomitus apie undinėles ir pan.

Įdomesni faktai iš Rumpiškės dvaro istorijos

Dvaras kūrėsi pelkėtoje vietoje, kurią reikėjo nusausinti. Čia 1646 m. sausio 4 d. (patvirtinta sausio 22 d.) Nicolausui Olderoggei Kulmo teise buvo užrašyta 12 margų.
Dvaro pavadinimas, kaip teigia J. Zembrickis, galbūt kilo iš pirklio Michaelio Rumpo, kuris nuo 1715 m. valdė šį dvarą, pavardės.
J. Zembrickio 1717 m. pateiktas Rumpiškės dvaro inventoriaus sąrašas: 165 visiškai nauji kambarių apmušalai, pusketvirtos uolekties pločio, išausti spalvotomis juostomis iš vilnos ir lininių verpalų (austi tapetai), 8 paauksoti gražūs veidrodiniai šviestuvai, puikus 6 aukštų olandiškas riešutmedžio servantas (etažerė); joje: arbatos servizas 24 asmenims, iš porceliano, baltas ir mėlynas su rudais krašteliais; toks pat servizas 12 asmenų, iš porceliano, rudas ir viduje spalvotas; 6 puodeliai kavai iš porceliano; gražus indiškas šokolado servizas iš porceliano; 32 lėkštės keramikinės, gamintos Delfte (olandiškos); 13 keramikinių puodelių, gamintų Delfte; 23 įvairūs indai, gaminti Delfte. Puiki riešutmedžiu dengta komoda su 9 skulptūrėlėmis iš olandiško molio. Gražus lakuotas olandiškas stalas. 32 dekoratyviniai puodeliai ant židinio, iš porceliano, mėlyni ir balti, taip pat rudi.
Dvaro darže augo žiediniai kopūstai, Savojos kopūstai, brokoliai, baltieji kopūstai, salierai ir visokiausios kitokios daržovės; šalia daržo - didelis plotas apsodintas griežčiais.
Pirmasis aiškus dvaro planas matomas nežinomo autoriaus, matyt, XVII amžiaus pabaigoje ar XVIII amžiaus pradžioje braižytame Klaipėdos įtvirtinimo projekte. Šiame plane dvaras yra stačiakampio formos sklype šalia daugybės pelkių su įrengtais nusausinimo kanalais, tarp dviejų vandens telkinių. Per vidurį dvaro sodybos ėjo kelias į miestą per Kūlių Vartus.
XVIII amžiaus pradžios plane Rumpiškės dvare pavaizduotas gražiai sutvarkytas sodas.
Dvaras nukentėjo per Septynerių metų karą, nes buvo prie pat rusų pozicijų: "Rumpiškė visai sugriauta". Po Septynerių metų karo dvarą atstatė Kolbės. Gyvenamasis namas neteko priestatų, iš kieme buvusių ūkinių pastatų neliko nė vieno, vietoj jų pastatyti keturi nauji ūkiniai pastatai.
1802 m. prieš valdovui atvykstant į Klaipėdą miestas gražinosi ir tvarkėsi, tačiau prie Kulių vartų susikaupusio mėšlo krūvų nebuvo kam išvežti. Tai gadino miesto įvaizdį. Tuometinis Rumpiškės dvaro šeimininkas J.F. Ruppelis ryžosi pats savo jėgomis sutvarkyti miesto gėdą - dvi dienas jo žmonės vežė mėšlą į Rumpiškės žemę.
Ruppelių šeima per tris kartas Rumpiškės dvarą valdė 64 metus.
Tarp Sendvario ir Rumpiškės dvarų buvo aukšta kalva, ant kurios stovėjo du vėjo malūnai, pažymėti jau 1757 m. žemėlapyje. Nėra aišku, ar jie abu priklausė Rumpiškės dvarui. 1858 m. Rumpiškės malūnas prijungtas prie Smeltės. 1868 m. žemėlapyje pažymėtas tik vienas malūnas, į kurį vedė tiesus kelias iš Rumpiškės.
1871 m. surašymo duomenimis, Rumpiškės dvaro sodyboje buvo keturi gyvenamieji pastatai, kuriuose gyveno 8 šeimos. 1907 m. surašymo duomenimis, Rumpiškės dvaras turėjo 142 ha ariamosios žemės, neturėjo savo pievų ir miško. Dvaro valdytoja - Anna Frentzel.
Rumpiškė buvo nuošalyje nuo pagrindinių kelių, todėl tik 1905 m. buvo nutiestas kelias iš miesto į Rumpiškę (dabartinė Rumpiškės gatvė).
Istorikas J. Tatoris mini prie Rumpiškės dvaro XX amžiaus pradžioje veikusį mašinų fabriką. Čia buvo ir Jakobo Mitzkaus vežimų nuomos kiemas.
1936 m. Rumpiškės dvare gyveno malūno savininkas Arno Jahn.
Dar Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių kariuomenė prie Rumpiškės dvaro įrengė aerodromą. Čia buvo atvesta geležinkelio atšaka, kurios dalis išlikusi iki šiol. Aerodrome pastatyti angarai lėktuvams ir dviejų aukštų gyvenamasis namas lakūnams. Čia jau 1922 m. spalio mėnesį pradėjo leistis oro pašto lėktuvai, gabenę paštą maršrutu Ryga - Dancigas. 1925 m. Karaliaučiaus kryptimi vyko 287 oro pašto lėktuvų skrydžiai, Rygos - 270. 1928 m. oro pašto Klaipėdoje nebeliko.
1936 m. Telefonų knygoje Rumpiškėje nurodyta Sporto aikštė (Orlaivių aikštė).

Parengta pagal Kęstučio Demerecko knygą "Klaipėdos dvarai".