Šalia bunkerio norima statyti kempingą

Šalia bunkerio norima statyti kempingą

Klaipėdos rajono politikai puoselėja planus pajūryje, šalia Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių bunkerio, pastatyti europinius standartus atitinkantį kempingą. Artimiausiu metu ketinama kreiptis į Vyriausybę leidimo tai daryti, nes teritorija yra saugomoje pajūrio juostoje.

Tačiau aplinkosaugininkai tvirtina, kad prie bunkerio nereikėtų statyti kempingo, esą karinis reliktas turi likti pasyvaus turizmo vieta.

Padidėtų patrauklumas

Pajūrio ruožas tarp Girulių ir Nemirsetos pelnytai laikomas vaizdingiausiu Lietuvoje. Čia stūkso aštuonių aukštų namui prilygstanti Olando Kepurė, o paplūdimys nusagstytas gausybe mažų ir didelių akmenų. Dėl netipinio kranto ir įspūdingų skardžių šį ruožą visus metus itin lanko turistai. Labiausiai juos vilioja vadinamoji Kukuliškių baterija: tiesiog paplūdimyje bangų skalaujama Juodoji tvirtovė ir pakrantės pabūklų, bunkerių likučiai kopose.

Anot Klaipėdos rajono tarybos nario Algirdo Liaudanskio, prieš keletą metų merijos pasamdyti turizmo specialistai išanalizavo galimybes pritaikyti pajūrio teritorijas rekreacijai. „Kaip prioritetą jie nurodė būtent vietą prie bunkerio „Memel Nord“. Jis ir taip labai lankomas turistų, tad greta pastačius modernų, europinius standartus atitinkantį kempingą ta teritorija taptų dar patrauklesnė. Rajonui priklausančioje pajūrio zonoje nėra nė vieno normalaus kempingo. Žmonės ten vaikštinėja, galbūt nori stovyklauti, užsikurti laužą, pernakvoti gamtoje, tačiau neturi galimybių“, - LŽ dėstė politikas.

Sudėtų saugiklius

Todėl A. Liaudanskis ištraukė iš stalčiaus rekreacijos specialistų parengtą analizę ir artimiausiu metu teiks savo siūlymą vietos Turizmo tarybai. „Ji turėtų kreiptis į rajono tarybą, o ši - į Vyriausybę. Galimybių studija rodo, kad teritorija prie bunkerio yra tinkamiausia, tad kodėl nepabandžius realiai įgyvendinti pasiūlymų? Ta vieta patogi ir susisiekimo požiūriu, ji - šalia paplūdimio. Negaliu pasakyti, kokio dydžio kempingas būtų įrengtas. Tačiau patikinsiu: bus sudėti visi saugikliai, kad ten būtų tik kempingas. Apie jokį gyvenamųjų namų kvartalą negali būti nė kalbos“, - garantavo jis.

Esą „Memel Nord“ lankytojams ir dabar kyla nepatogumų, nes nėra kur nusiplauti rankų, tualetų, o bateriją prižiūrinti Pajūrio regioninio parko (PRP) direkcija pati nepajėgi pasirūpinti būtina infrastruktūra.

„Dokumentuose priešais bunkerį, rytinėje dalyje, pažymėtas valstybinis miškas. Tačiau realiai ten - krūmynai. Juos būtų galima iškirsti ir palikti tik suaugusius medžius. Tas kempingas veiktų ištisus metus, nes pajūrio ruožas tarp Girulių ir Karklės lankomas visais sezonais. Turime gražų, išskirtinį Baltijos krantą, todėl nematau prasmės statyti kempingą kažin kur laukuose, už kelių kilometrų nuo jūros. Reikia naudotis esama gamtine aplinka ir pasiūlyti žmonėms poilsiauti prie pat jūros“, - svarstė A. Liaudanskis.

Anot jo, parengti dokumentus ir finansuoti kempingo statybas turėtų pati merija, pasitelkusi Europos Sąjungos paramą. Vėliau objektą esą būtų galima išnuomoti koncesininkui.

Artimiausias modernus kempingas šiuo metu yra Giruliuose, už kilometro nuo jūros, prie geležinkelio linijos. Naujas kempingas gana greitai bus atidarytas Nemirsetoje. Tad Klaipėdos rajonas kol kas vienintelis neturi tokio objekto pajūryje.

Nemato galimybių

Kiek kitaip planus statyti kempingą prie „Memel Nord“ bunkerio vertino PRP direktorius Darius Nicius. Jo teigimu, reikėtų svarstyti kitą variantą.

„Pirmiausia, jokio kempingo toje vietoje nenurodyta nei rajono bendrajame plane, nei PRP tvarkymo plane. Aplinka prie Kukuliškių baterijos yra išskirta kaip ekstensyvios rekreacijos zona. Kitaip tariant, ten nenumatyta aktyvi poilsinė veikla, galima nebent suoliukus pastatyti, stendus. Mūsų manymu, Klaipėdos rajonui priklausančiame pajūrio ruože esama ir kitų vietų kempingui įrengti“, - LŽ komentavo D. Nicius.

Jis minėjo teritoriją už kilometro nuo pajūrio, miške esančiame Kukuliškių kaime, greta kurio yra nenaudojama buvusi sovietinė stovyklavietė „Pasaka“. „Ta poilsiavietė, moderniai ją sutvarkius, būtų tinkama vieta kempingui. Ji priklauso Susisiekimo ministerijai. O galimybių įrengti kempingą prie „Memel Nord“ nematome. Kelią tam gali užkirsti ir sudėtingos biurokratinės procedūros, nes reikėtų atskiro Vyriausybės nutarimo, leidimo kirsti valstybinį mišką. Be to, dėl ekonominių priežasčių tas kempingas gali ir nepasiteisinti“, - aiškino PRP vadovas.

Dėl palyginti trumpos vasaros verslininkai ne itin palankiai vertina galimybes valdyti pajūrio kempingus, nes jie neatsiperka. „Kempingai traukia ekonominės klasės turistus, kurie neišlaidauja. Štai Nidoje jau atvirai kalbama, kad kempingai - ne prioritetas. Kitas dalykas, pačioje Karklėje žmonės savo sklypuose yra įrengę lauko stovyklavietes. Ten galima pasistatyti palapines, vadinamuosius kemperius ir stovyklauti prie jūros. Manau, rajono valdžiai reikėtų pagalvoti apie mokesčių lengvatas tiems žmonėms, kurie Karklėje valdo privačias lauko stovyklavietes“, - siūlė D. Nicius.

Be to, anot jo, Karklėje apie 80 proc. žemės sklypų, esančių rekreacinėje zonoje, - parduodami. Merija galėtų svarstyti galimybę įsigyti kurį nors iš jų ir įkurti ten kempingą.

Image removed.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder