Kas ištiesų sugalvojo Auksinių vestuvių šventę, išnarplioti nelengva. Abi pusės aiškina, jog idėja kilo būtent jiems ir niekam kitam.
Pasirodo, jog kilus tokiam ginčui įrodyti teisybę yra be galo sunku.
Pokalbius užfiksavo
R. Žiogas dienraščiui pasakojo nustebęs, kai spaudoje išvydo pranešimus apie Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus organizuojamą Auksinių vestuvių šventę.
"Praėjusiais metais po vestuvių parodos mane pasikvietė Gražina iš Civilinės metrikacijos skyriaus. Ji ir kolegės papasakojo, jog kitąmet švęs 35 metų Santuokų rūmų metines, ir sakė: "Esate žinomas kaip vestuvių karalius, jas organizuojate, darote parodas, padėkite mums", - pasakojo R. Žiogas.
Anot jo, tada jis pateikė savo mintis, o darbuotojos jas užsirašinėjo, bet kad būtų patogiau ,jis pats pasisiūlė atsiųsti projektą. Tad vėliau, pasak pašnekovo, buvo pateiktas renginių ciklo projektas, kuriame siūloma per metus surengti penkis skirtingo pobūdžio renginius. Tarp jų - spalį padaryti gražią šventę savo metus švenčiantiems senjorams ir siekti daugiausia įžadų atnaujinusių senjorų rekordo.
"Sakė, kad labai gera idėja, nes kaip tik bus Senjorų metai, galima sujungti. Tai buvo viena iš 5 minčių. Spalio 10 dieną gavau atsakymą, kad pasiūlymas buvo persiųstas į Savivaldybę. Esu net feisbuke išsaugojęs šį pokalbį. O dabar jie skelbiasi, kad patys sugalvojo tokį renginį", - apmaudo neslėpė renginių organizatorius.
Tik vėliau aplinkiniais keliais R. Žiogui pavyko sužinoti, kad nors valdininkams pasiūlytos idėjos patiko, tokių švenčių organizavimas buvo per brangus ir jų, esą, atsisakė.
"Norisi, kad nebūtų taip, kad žmogus dirba, dirba, o kažkas sau medalius kabinasi. Gaila žmonių, kurie turi talentus, tačiau ne jų vardu yra reklamuojami jų darbai", - aiškino R. Žiogas.
Idėja - valdininkų?
Su renginių organizatoriaus žodžiais Savivaldybės atstovai nesutiko - esą tiesa, kad su R. Žiogu apie tai buvo šnekama, tačiau šventės mintis nėra jo.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė tikino, jog Auksinių vestuvių šventės mintis kilo skyriaus darbuotojoms, o R. Žiogo klausta, kaip atrodytų tokios šventės vizija.
"Aš pati su juo asmeniškai kalbėjausi. Jo vizija taip pat buvo, bet jis siūlė renginių ciklą. Jis turėjo pasakyti visą tiesą. Mes nebandome pasisavinti kažkieno idėjos, nes ji kilo mums, o jo buvo klausta, kokia yra jo matoma šventės vizija", - tikino R. Misevičienė.
Esą su renginių organizatoriumi iš pradžių buvo šnekėta apie tai, kad Santuokų rūmai dirba jau 35 metai ir tai kažkaip reikėtų paminėti.
"Kalbėjome apie tai, kad rudenį bus tokia šventė ir ar tikrai mums pavyks gauti finansavimą, bet idėja jokiu būdu - ne jo", - tikino vedėja.
Anot R. Misevičienės, R. Žiogo idėja skambėjo kitaip - jis siūlė ne tik masiškai atnaujinti santuokos saitus, tačiau ir pasiekti bei fiksuoti rekordą.
Pasak vedėjos, jai keista, kad renginių organizatorius "įsižeidė". Jo parengta programa nebuvo paviešinta ar naudota kaip autorinis darbas, kad juo galėtų pasinaudoti kiti organizatoriai. Esą ir pats šventės organizavimas vis dar rutuliojasi - artimiausiu metu bus renkamasi iš švenčių organizatorių, kurie pasiūlys geriausią kainą ir originaliausią idėją.
Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė tikino nenorinti gadinti gražios šventės ir atsisakė komentuoti ginčą.
"Buvo paskelbti Senjorų metai, mes peržiūrėjome, ką daro skyriai ir Santuokų rūmai. Senjorams tikriausiai gražiausia šventė yra auksinės vestuvės. Ruduo Lietuvoje laikomas būtent vestuvių metu, tad ir nusprendėme tokią šventę daryti", - sakė A. Daujotienė.
Įrodyti itin sunku
Intelektinės nuosavybės srityje dirbanti advokatė Rūta Pumputienė pasakojo, jog remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu idėjos negalima laikyti autorių teisių objektu. Tai reiškia, kad jos teisiškai nėra saugomos. Asmuo negali turėti jokių teisių ir pretenzijų dėl jo sukurtos idėjos, kadangi pats idėjų nesaugojimo principas susijęs su visuomenės teise į žodžio ir kūrybos laisvę.
"Įstatyminio išaiškinimo ar formuluotės, kas yra idėja ir koks jos skirtumas nuo saugotino autorių teisių objekto, nėra. Yra tik nustatyta, kas yra autorių teisių objektai. Tai - originalūs kūriniai, kuriais yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas", - aiškino advokatė.
Paprasčiau tariant, kad "idėja" taptų saugotinu objektu, ji privalo būti vienokia ar kitokia forma įgyvendinta.
"Akivaizdu, kad linija tarp nesaugomos idėjos ir tarp saugomo autorinio kūrinio yra gana plona, nes realiai viskas priklauso nuo subjektyvaus požiūrio (kas yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas, o kas ne) ir turimų įrodymų", - šnekėjo advokatė.
R. Pumputienė tikina, jog teismų praktikos, kas yra "idėja" ir kada ji tampa jau nebe "idėja", o saugotinu kūriniu, nėra daug. Teismai yra nurodę, kad idėja nesaugoma dėl to, kad ją gali sugalvoti bet kuris asmuo, ir, jei nėra įrodymų, kad vieno asmens idėja nėra susijusi su kito asmens konkrečiu įdirbiu - net neturėtų būti ginčo dėl tokios idėjos "vagystės".
Vis dėlto, jei idėja yra originali, susijusi su įdirbiu ir įmanoma įrodyti, kad tokios idėjos kitas žmogus atsitiktinai negalėjo sugalvoti (nes ji "sukurta" iškart po to, kai buvo susipažinta su kito asmens perduota "idėja"), pasinaudojimą ja galima laikyti autorinių teisių pažeidimu.
"Kita vertus, yra įmanoma ir situacija, kad du subjektai vienu metu ar labai panašiu metu sukūrė panašią arba net tokią pat idėją. Tačiau taip dažniausiai būna tais atvejais, kai idėja nėra kuo nors ypatinga, išskirtinė, originali, arba jei ji yra žinoma kitur (kitose šalyse, regionuose, kituose viešai prieinamuose šaltiniuose ir panašiai) ir nėra duomenų, patvirtinančių, kad vienas asmuo turėjo informacijos apie kito asmens sugalvotą idėją", - šnekėjo R. Pumputienė.
Ji mano, kad teismų tokiais atvejais vengiama dėl to, jog neturima išsisaugotų rodymų. Be to, daug kas priklauso ir nuo individualaus teismo vertinimo.
"Asmenys dažnai nėra tikri, ar jų sukurtos idėjos tikrai yra tokios originalios, kad galėtų teisme įrodyti, jog jos turėtų priklausyti tik jiems, o kitiems jos nebūtų šovusios į galvą. Būtent nuo šių aspektų ir priklauso bylos baigtis. Žinoma, svarbus ir bylinėjimosi išlaidų, sugaišto laiko aspektas, - aiškino advokatė.
Informacija
Auksinių vestuvių šventę planuojama rengti spalio 3 d. Santuokų rūmuose. Taip norima parodyti išskirtinį dėmesį 50 metų santuokoje išgyvenusiems klaipėdiečiams. Šventės organizatoriai tikina, jog įžadų atnaujinimu susidomėjo nemažai klaipėdiečių. Anot Savivaldybės atstovų, jie nėra girdėję, kad kur nors Lietuvoje būtų surengtas masinis auksinių vestuvių renginys, tad panašu, kad Klaipėda bus pirmoji. Teigiama, kad jei šventė pavyks, ją galbūt bus galima surengti ir kitais metais.
Rašyti komentarą