Vis dėlto jis - senamiesčio dalis. Visokių prisiminimų galime papasakoti kiekvienas. Bet šiandieninis turgus, švelniai tariant, miesto nepuošia. Tad jau ne vienerius metus miesto valdžia suka galvą, ką su juo daryti.
Ir, pasirodo, niekas kitas negali juo pasirūpinti - tik merija, nes Senasis turgus yra uždaroji akcinė bendrovė, o tos bendrovės vienintelis savininkas - miesto Savivaldybės administracija.
O miesto Savivaldybės administracija - tai tokia dinamiška, nuolat besikeičianti žmonių grupė, kuriai patikėta tvarkyti miesto ūkio reikalus.
Turgus priklauso visiems ar niekam
Vadinasi, Senasis turgus priklauso kaip ir visiems miestiečiams, bet konkrečiai - niekam. Tokia beveik tarybinio socializmo liekana - liaudies turtas.
O kas yra tas turgus kaip reiškinys iš principo? Jei atsigręšime į istoriją, turgus - tai šiuolaikinio prekybos centro atitikmuo senovės laikais.
Vikipedijoje rašoma, kad tai - mažmeninės prekybos vieta, dažniausiai miesto aikštė po atviru dangumi, kur tam tikromis dienomis suvažiuoja prekeiviai ir pirkėjai.
Turgūs būna skirstomi pagal prekių rūšį - visokių daiktų arba maisto produktų, organizavimo lygį - nuolatiniai arba stichiniai (tarp kitko, Jūrų šventės mugė iš tikro ir yra tikrasis turgus, bet čia jau atskira tema), pagal darbo laiką - dieniniai arba naktiniai ir t. t. ir panašiai.
Jei į turgų pažvelgtume iš šiandienos perspektyvos, dabartinį mūsų Senąjį turgų būtų galima įvardyti kaip kažkokį didelį nesusipratimą.
Prekių kainos beveik tokios pat kaip prekybcentriuose, sąlygos ir aplinka baisokos, prekeiviai kelia įtarimą. Nusiperki kokių uogų ar grybų ir dingsti kuo greičiau iš ten.
Kam iš viso reikalingas tas turgus, jei yra gausybė prekybos centrų? Kad atsakytume į šį klausimą, siūlome pažvelgti į tą "reiškinį" iš skirtingų pozicijų, taip sakant, atlikti įvairius pjūvius, kad iš vidaus pamatytume, kas tame turguje dedasi. Tai liečia beveik visus turgus, mūsų Senasis - ne išimtis.
Tad pirmas žvilgsnis, žinoma, Pirkėjo. Jis aiškus ir suprantamas. Arba brangu, arba pigu.
Dar svarbu, ar persikai švieži, ar produktai naminiai, ar iš savo daržo, ar iš miško, iš ūkio, iš Lietuvos, Kinijos, Turkijos, ar kokybiški? Galiu paragauti?
Norėtųsi, kad turgus būtų tvarkingas, gražus
O gal puse euro pigiau atiduosi? Viskas. Daugiau pirkėjai klausimų neturi.
Na, nebent dar kiek toli nešti bulvių maišą iki mašinos. Bet čia jau atskira žmonių kategorija, tokių mažuma, nes jei perki maišą bulvių, tai ūkininkas pats tau jas atveš ir, jei reikia, net į penktą aukštą užneš.
Dar Pirkėjui norėtųsi, kad turgus būtų tvarkingas, gražus, be narkomanų ir kišenvagių, kad nereikėtų bristi per balas, būtų kur pasislėpti nuo lietaus, atsigerti kavos. Dar norėtųsi šiuolaikiško serviso ir aplinkos - kad būtų malonu praleisti laiką.
Na, tokio, kokį matė Italijoje per atostogas. Deja, bet Pirkėjas kažkodėl to nenusipelnė, mūsų turguje jis privalo pasikankinti.
Pažiūrėkime, kaip turgus atrodo Prekeivio akimis. Pirmas klausimas - kiek kainuoja vieta? O kokia kaina ten, prie įėjimo?
Kodėl taip brangiai? Va, buvau praeitą savaitę kitame turguje, ten vieta perpus pigesnė. Ar šaldytuvas į kainą įeina? Atskirai? Kur man prekes laikyti? Svarstyklės irgi atskirai?
Ne, nu "vobšče"... Hm, šiandien tikrai turgaus diena? Kodėl nėra žmonių? Jūs ką, ponia, aš pati sėjau, auginau! Ar krevetės lietuviškos? Nemune pagavau!
Negaliu tiek nuleisti, nes ne mano prekės. Dukra į Angliją išvažiavo, nežinau, kam verslą palikti, nenori ji turguje prekiauti, o juk ir namą pasistatėm, ir į mokslus išleidom...
Šąlame stovėdami kiekvieną žiemą, sveikatos nebėr. Per karantiną "Maximai" leidžia prekiauti, o mums draudžia! Sienos uždarytos dėl pandemijos, kaip mums prekes parsivežti?
Žmonių į turgų ateina kiekvienais metais vis mažiau ir mažiau. Dar šiais metais paprekiausiu ir tikrai mesiu tą reikalą, eisiu į darbo biržą.
Turgaus negalima lyginti su prekybos centrais
Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus: "Nenorėčiau sutikti su tuo, kad Klaipėdos senasis turgus būtų lyginamas su šiuolaikiniais prekybos centrais. Man šis turgus - svarbi miesto kultūros bei paveldo dalis, Klaipėdos senamiesčio epicentras, traukiantis ne tik klaipėdietį, bet ir turistą. Bent jau taip turėtų būti.
Taip yra išsivysčiusiose Europos valstybėse.
Tai, kad iki šiol per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų Senojo turgaus kompleksas liko toks, kokį matome dabar, yra ne dabartinės Savivaldybės administracijos "nuopelnas", bet ilgametis miesto valdžios apsileidimas.
Bet su miestiečių valia nepasiginčysi, jei tuos pačius politikus rinko eilę metų.
Dar vienas pastebėjimas - tokio kalibro objektų projektams rengti ir norėdama gauti geriausią rezultatą Savivaldybė neskyrė pakankamai lėšų. Ar mokėdami pigiai gausime gerą produktą?
Net turguje taip nebūna. Todėl šis procesas vėluoja daugiau nei metus, o projekto kokybė neabejotinai taip pat kels bereikalingas diskusijas, bus prarasta daug brangaus laiko.
Mano manymu, projektas privalo būti pristatomas visuomenei ir tinkamai išdiskutuotas.
Ne vieno ar kito specialisto kompetencija yra priimti galutinius sprendimus dėl tokio svarbaus miestui projekto. Būtina visuomenės nuomonė.
Teigiamai vertinu tai, kad šiai teritorijai išvystyti siekiama pritraukti privatų kapitalą. Mieste nepakankamai išnaudojamas privataus kapitalo potencialas.
Tačiau ypač svarbu tokiu atveju užtikrinti maksimalią naudą visų pirma miestiečiams, taip pat skaidrumą, investicijų įgyvendinimo terminus ir kokybę.
Sovietmečio bastionas senamiesčio širdyje
Klaipėdos miesto tarybos narė Nina PUTEIKIENĖ: "Bandymas "sutvarkyti" Senąjį turgų tik dar kartą atskleidė Klaipėdos valdančiųjų ir Savivaldybės administracijos negebėjimą konceptualiai plėtoti, nuosekliai, tvariai, ekonomiškai logiškai kurti šiuolaikinį miestą.
Senasis turgus - sovietmečio bastionas istorinėje senamiesčio širdyje visomis prasmėmis.
Būtent ši aplinkybė galėjo ir dar gali būti tuo postūmiu, kuris padėtų ne tik sutvarkyti šį objektą, bet ir paversti viena patraukliausių miesto centro ir ypač - atgimstančio senamiesčio vietų.
Juk būtent turgus dažnai tampa alternatyviu miesto veidu, ypač traukiančių turistus.
Kadangi Savivaldybės administracija taip ir nesugebėjo, kaip buvo žadėjusi, iki praeitų metų pabaigos jau turėti statybos leidimą bent jau aikštei sutvarkyti, tai šiandien siūlyčiau šiam projektui skirtas lėšas - 143 tūkst. eurų - panaudoti civilizuotai atsisakant tokio projekto.
Užuot bandžius durstyti miesto vaizdą po gabaliuką, siūlau pradėti matyti visumą.
Rimtai pasirengus, surinkus visą istorinę medžiagą, skelbti ne projekto pirkimą už mažiausią kainą ir tik vieno turgaus galo dangoms, o garbingą tarptautinį architektūrinį-urbanistinį konkursą visai Klaipėdos senojo turgaus kartu su miesto vartais teritorijai.
Juo labiau kad apie tai kalbėjo ir kažkada pačios Savivaldybės finansuota galimybių studija, kurią visi pamiršo.
Šioje teritorijoje esantis istorinis paveldas - pilies ravelino liekanos - gali duoti minčių, kaip aktualizuoti jį, sujungiant su šios dienos poreikiais.
Ir kai jau bus rastas kompleksinis sprendimas, patvirtinta daugumai priimtina idėja, tik tada skelbti pirkimą techniniam ir darbo projektui parengti ir galiausiai dalies akcijų pardavimo aukcioną.
Ne akcininkas turi diktuoti sąlygas, o miestas akcininkui. Būtų pademonstruota miesto valdžios tvari politinė valia, išmintingas požiūris į senamiestį, pašalintos bereikalingos įtampos bendruomenėje ir - svarbiausia - senamiesčiui suteikta perspektyva išties atsigauti, o smulkiesiems versliukams - atsigauti.
Klaipėdai trūksta drąsos ir ateities miesto matymo. Kol kas miestas paskubomis klijuojamas iš skiautinių, kaip kokia paklodė.
Išeina nei greitai, nei pigiai, o realiai net kelis kartus brangiau. Ir galiausiai - visi ant visų pikti.
Problema - lyderystės ir atsakomybės stoka
Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius BUDINAS: "Siekiant pakeisti dabartinę Senojo turgaus situaciją, kuri netenkina klaipėdiečių, dar praėjusios kadencijos miesto Taryba nusprendė, jog reikia surasti investuotojų Klaipėdos savivaldybės valdomam Senajam turgui.
Todėl buvo paskelbtos investuotojų paieškos. Dar 2019 m. birželį baigėsi konkursas.
Apie metus Savivaldybė derėjosi, kol pagaliau buvo parengtas Senojo turgaus akcininkų sutarties projektas, kurio turinys bent man tikrai sukėlė abejonių, todėl kreipiausi į Savivaldybės administraciją, kad paruošta sutartis būtų įvertinta antikorupcijos požiūriu.
Administracija atsisakė tai daryti. Tai vyko prieš pusmetį, maždaug liepos mėnesį.
Kiek man žinoma, šiuo metu derybos sustabdytos, jokie sprendimai nepriimami.
Ši situacija - tik viena iš daugelio mieste, kai nepriimami sprendimai.
Lyderystės, atsakomybės stoka, negebėjimas priimti sprendimų, procesų vilkinimas jau tapo šios kadencijos miesto Tarybos daugumos ir Savivaldybės administracijos veikimo būdas, turėsiantis ilgalaikių neigiamų pasekmių miesto pažangai ir konkurencingumui.
"Senasis turgus" primena Černobilį
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius sako, kad Klaipėdos senojo turgaus istorija iš mirties taško nejuda jau daugiau nei dešimtmetį.
Per tą laiką vieta tapo nepatraukli nei prekybininkams, nei pirkėjams.
"Šiuo metu padarytas kosmetinis turgaus halės remontas tik išsprendė raudonos linijos klausimą, kad turgaus halė nebūtų uždaryta dėl antisanitarinių normų nesilaikymo", - mano D. Botyrius.
Anot jo, tik sutvarkius ne tik patį turgų, bet ir jo prieigas galima tikėtis jį atgaivinti.
Kad tai yra įmanoma, rodo geri pavyzdžiai kituose Lietuvos miestuose: Mažeikiuose, Tauragėje, Kaune, Vilniuje ir kitur.
"Į vietą, kurioje laikas sustojo trisdešimčiai metų ir mena Černobilį, niekas netraukia pirkėjų, ypač tai pastebima tarp jaunų žmonių.
Mūsų asociaciją vienijantys smulkieji verslininkai Lietuvoje mato, kad pirkėjai lankosi ten, kur sąlygos geros, turgūs atnaujinti.
Užleisti turgūs praranda pirkėjus, prekybininkai priversti susikrauti daiktus ir trauktis, nes nebegali užsidirbti", - sako D. Botyrius.
Jis mano, kad ir Klaipėdoje įmanoma atgaivinti Senąjį turgų. Jei ši vieta taptų patraukli, neabejojama, kad čia kurtųsi nauji verslai, savo prekyvietes, kepyklėles steigtų ir jauni žmonės. Dabar Senojoje turgavietėje liko tik "seni vilkai", žmonės ten dirbantys 20-30 metų ir nelabai turintys kur išeiti.
"Matome "Naujojo turgaus"pavyzdį, kaip viskas pasikeitė jam atsinaujinus, nors buvo daug abejojančių, geras pavyzdys yra privatus "Tilžės turgus", kur sudarytos geros sąlygos prekybininkams", - svarsto D. Botyrius.
Anot jo, Klaipėda yra palanki vieta vystytis turgaus prekybai, nes čia mažiau lenkiškos produkcijos.
Regione išliko nemažai vietinių skerdyklų, tiekiančių pardavimui šviežią mėsą.
"Savivaldybei noriu palinkėti greičiau priimti sprendimus, prekybininkams nesvarbu kas bus investuotojai, svarbu, kad būtų sutvarkytą, švaru, gražu, patogu ir nuomos kainos konkurencingos", - įsitikinęs D. Botyrius.
Jis primena, kad ir Vilniuje prieš ateinant privatiems investuotojams į Kalvarijų turgavietę buvo labai daug pasipriešinimo ir abejonių, tačiau šios sostinės turgavietės pavyzdys parodė, kad ir investuoti galima milijonus ir dar į biudžetą yra mokami mokesčiai.
"Gal čia specialiai daroma, samdomas direktorius ateina į darbą, svarbu jam gerai, o po jo nors ir tvanas. Taip ir laikoma", - vilkinimo priimti sprendimus dėl turgavietės ateities nesupranta D. Botyrius.
Nereikalingus pastatus galima parduoti
Laikinai UAB "Senasis turgus" nuo praėjusių metų vadovaujantis Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas sako, kad pagrindinis jo rūpestis yra įmonės finansinė situacija.
"2019 metai įmonė dirbo nuostolingai, praėjusių metų rezultatai dar nėra galutiniai, tačiau matome, kad nuostolius pavyko sumažinti.
Geriau dirbti sutrukdė karantinas, nes buvo uždrausta prekyba ne maisto produktais, negalėjome pritraukti prekybininkų", - aiškino situaciją V. Karmanovas.
Anot jo, po kosmetinio Senojo turgaus halės remonto atėjo ir naujų prekybininkų, tai leidžia tikėtis, kad jau šiais metais turgus dirbs pelningai.
"Atnaujinta prekyba žuvimi, įsikūrė alyvuogių pardavėjai, vyksta pokalbiai - yra norinčių prekiauti sūriais", - vardina Senojo turgaus naujienas V. Karmanovas.
Anot jo, apie 60 procentų halės prekybinio ploto dar yra tuščia, tačiau vadovas yra optimistas.
Jis stebi žmonių srautus turguje ir žada dėti daugiau pastangų, kad į turgų sugrįžtų pirkėjai.
"Turgus senamiestyje turi perspektyvą, aš kaip vadovas turiu padaryti, kad įmonė būtų pelninga, o kas bus akcininkai ar investuotojai, manau tik pasidžiaugs, jei bus pelnas, o ne nuostolis", - svarsto V. Karmanovas.
Jis mano, kad pačio turgaus veiklai visiškai pakaktų halės ir prekybinių paviljonų šalia.
"Rekonstruoti avarinės būklės uždarytą buvusį žuvies paviljoną, tęsti nebaigtas statybas, kur kažkada buvo planuojamas viešbutis ar kažkas panašaus, reikia labai daug investicijų, todėl tuos objektus būtų galima parduoti ar rasti investuotoją. Veiklą sukoncentruoti galima mažesnėje teritorijoje", - svarsto V. Karmanovas.
Anot jo, išsprendus turgaus veiklai nereikalingų ar net nepritaikomų pastatų klausimą, šalia halės esančių prekybos paviljonų rekonstrukciją įmonė būtų pajėgi įgyvendinti ir savo jėgomis.
"Dar turime dviejų aukštų pastatą prie miestui priklausančios automobilių stovėjimo aikštės, dėl jo jau pradėjome derybas su potencialiu nuomininku ir tikimės, kad šiemet pavyks 550 kvadratinių metrų ploto pastatą išnuomoti, o nuomininkas jau jį sutvarkys, pritaikydamas savo poreikiams", - planus atskleidė V. Karmanovas.
Anot jo, nepriklausomai nuo situacijos derybose su galimais investuotojais, Senasis turgus toliau dirba pagal numatytus planus.
"Nuomininkams sąlygas jau sukūrėme, dabar svarbiausia susigrąžinti pirkėjų pasitikėjimą", - artimiausią tikslą įvardina V. Karmanovas.
Derybos su investuotoju - aklavietėje
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad derybos dėl 49 procentų UAB "Senasis turgus" akcijų pardavimo investuotojui yra užstrigusios.
"Kiek mačiau paskutinį susirašinėjimą, procesas dėl Senojo turgaus dalinio privatizavimo yra atsidūręs aklagatvyje ir reikalingi tam tikri sprendimai", - sako V. Grubliauskas.
Jis žada, kad tie sprendimai bus jau artimiausioje ateityje.
Meras nieko negirdėjo apie Seimo narės Ligitos Girkienės iš Seimo tribūnos paviešintą sutarties projektą dėl Senojo turgaus akcijų pardavimo privačiam investuotojui UAB "Tilžės turgus".
Seimo narė viešai išsakė abejones tiek dėl pačio sutarties projekto skaidrumo, tiek dėl galimo investuotojo reputacijos ir planų.
"Be kuriuo atveju, jei kils bent menkiausių abejonių, kad gali būti kažkieno interesai, bus atsižvelgta labai rimtai", -tikina V. Grubliauskas.
Su galimu investuotoju esame susirėmę kaktom
Klaipėdos administracijos direktorius Gintaras Neniškis, "Vakarų ekspresui" taip pat patvirtino, kad derybos dėl UAB "Senasis turgus" 49 procentų akcijų pardavimo bendrovei "Tilžės turgus" yra patekusios į aklavietę.
"Su galimu investuotoju esame susirėmę kaktom, yra tam tikros principinės pozicijos mūsų derybinės grupės ir investuotojo, dėl kurių nesutariame.
Dabar kelias yra sprendinius pateikti politikams svarstyti Kolegijoje", - sakė G.Nėniškis.
Anot jo, aiškėja, kad anksčiau Taryboje patvirtintas planas parduoti 49 procentus įmonės akcijų, investuotojui netinka, todėl tolimesniems sprendimams reikia politinės valios.
"Arba patvirtinama, kad procesas tęsiamas pagal anksčiau patvirtintą planą, arba apsisprendžiama viską nutraukti ir ieškoti naujų būdų pritraukti investicijoms, kad būtų sutvarkyta tiek pati įmonė, tiek turgaus aplinka", - mato skirtingus kelius G. Neniškis.
Anot jo, derybos su "Tilžės turgumi" vyksta daugiau nei metus. Per tą laiką jau spėjo pasikeisti ir kai kurie teisės aktai, reguliuojantys kaip yra sudaromos valdybos tokiose organizacijose.
"Buvo skelbiamas konkursas, vienintelis dalyvis pateikė paraišką, kai neturi alternatyvos, tai derėtis yra labai sudėtinga", - aiškino situacija G. Neniškis.
Tačiau kol bent jau formaliai darybos vyksta ir nėra priimti kiti sprendimai, administracijos direktorius linkęs neviešinti daugiau derybų su potencialiu investuotoju detalių.
"Tai, apie ką yra diskutuojama viešumoje, yra tikrai ne galutiniai sprendimai, daug kas paimama ištraukus iš konteksto. Galutiniai variantai, kur šalys sutinka arba nesutinka bus paruošti ir jau kitą mėnesį planuojame teikti Kolegijai", - sako G. Neniškis.
Anot jo, nepaisant šių derybų "Senasis turgus" vykdo veiklą, atliktas kosmetinis remontas, kuris buvo būtinas.
"Tam, kad vieta pasikeistų iš esmės ir būtų pasiektas proveržis, reikia radikalesnių sprendimų. pati savivaldybė tam nėra pasiruošusi", - apie būtinybe į "Senojo turgaus" teritoriją pritraukti privačias investicijas kalbėjo G. Neniškis.
Trūksta politinės valios
Klaipėdos miesto tarybos narys Aidas KAVECKIS: "Gaila, kad Senojo turgaus klausimo taip ilgai nepavyksta išspręsti. Tam, mano galva, iki šiol trūko politinės valios ir labai aiškaus apsisprendimo.
Dėl to vaizdas Senajame turguje nesikeičia jau labai seniai. Tai tebėra nugyventa prekyvietė su apleista aikšte, senais apgriuvusiais statiniais ir čia prieglobstį radusiais benamiais bei valkatomis.
Toks vaizdas neskatina čia praleisti daugiau laiko ir tikrai nepuošia mūsų miesto svečių akyse.
Aš manau, kad vienintelis kelias turgui atgimti ir suklestėti - jo pardavimas privačiam investuotojui. Jam turi tekti 51 proc. įmonės akcijų, Savivaldybei - 49 proc.
Tik turėdami kontrolinį akcijų paketą verslininkai bus suinteresuoti čia investuoti ir įgyvendinti savo planus. O miestas gaus dividendus ir toliau galės aktyviai dalyvauti įmonės valdyme.
Toks modelis, manau, tenkintų ir investuotojo, ir miesto interesus.
100 proc. akcijų pardavimui nepritarčiau, nes tokiu atveju neliktų garantijų, kad vietoj turgaus staiga neiškiltų dar vienas prekybos centras, viešbutis ar dar kas nors, o Savivaldybė, neturėdama įmonės akcijų, tam negalėtų pasipriešinti. Išsaugoti šioje vietoje senamiesčio turgų mes privalome.
Todėl tai, kad atsirado investuotojas, kuris norėtų imtis gaivinti Senąjį turgų, yra puiku.
Dar geriau tai, kad įmonė turi daug patirties, įgytos valdant kitą turgavietę.
Svarbu suprasti, kad turgus nėra prekybos centras, jis turi savo specifiką ir paskirtį, o čia mes kalbame apie reprezentacinę Klaipėdos erdvę, kurią būtina išsaugoti ir sutvarkyti taip, kad ji taptų traukos centru, senamiesčio pasididžiavimu. Mūsų garbės reikalas kuo greičiau išspręsti Senojo turgaus problemas ir rasti jam gerą šeimininką".
Rašyti komentarą