Uosto direkcija jau seniai paneigė kalbas, esą dėl Klaipėdos uosto plėtros planuojama sunaikinti ištisus 260 ha miško ir medelyno, tarp kurių ir 14 ha Girulių miško. Tačiau iki šiol vis dar atsiranda žmonių, traukiančių seną informaciją ir klaidinančių visuomenę, nors uosto bendrojo plano konkretizuotų sprendinių viešinimas jau įpusėjo. Juose aiškiai matyti, kad dėl uosto būtų paliesta tik apie 70 ha miško teritorijos, kurios didžiojoje dalyje yra tik krūmokšniai.
Šiandien eskaluojami teiginiai, kad uostas planuoja iškirsti miškus, yra nepagrįsti ir klaidinantys visuomenę bei kelia nereikalingą įtampą. Beje, dalį miško Klaipėdoje tenka kirsti ne tik dėl uosto. Pavyzdžiui, Pamario gatvės rekonstrukcijos metu gali reikėti iškirsti 6 000 medžių, t. y. 1,73 ha miško. Ir tai ne vienintelis objektas mieste, dėl kurio kertami medžiai.
Dar kartą primename, kad su uosto bendrojo plano (BP) konkretizuotais sprendiniais galima susipažinti nuo birželio 4 d. iki rugpjūčio 6 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracinio pastato (J. Janonio g. 24) I aukšto patalpose (apsaugos poste). Pasiūlymai raštu Uosto direkcijai gali būti teikiami iki pat baigiamojo susirinkimo - konferencijos pabaigos, kuri vyks rugpjūčio 6 d.
Kol kas gautas tik vienas pasiūlymas.
Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė tikina, kad visos pastabos, gautos viešinimo proceso metu, bus įvertintos.
Iš kur atsirado tie šimtai hektarų
Duomenys apie 260 ha miško naikinimą yra paimti iš parengtų keturių uosto BP koncepcijos variantų. Priminsime, kad patvirtintas yra 4 variantas, numatantis maksimalią uosto plėtrą tiek šiaurinėje dalyje statant išorinį uostą ties Melnrage, tiek pietinėje dalyje.
"Atliekant strateginių pasekmių aplinkai vertinimą buvo numatyti maksimalūs skaičiai, kiek miško mes galėtume iškirsti. Didžiausia miško kirtimo - apie 260 ha tikimybė buvo įvardyta pietinėje uosto dalyje esančioje uosto rezervinėje teritorijoje, o ne miesto teritorijoje ar Melnragėje", - sakė V. Paukštė.
Jo teigimu, Uosto direkcija sulaukė nemažai susirūpinusių žmonių skambučių. "Žmonių pasiūlymus atidžiai svarstėme. Dabar pateiktuose bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose yra atsisakyta kirsti didelius miško plotus ir pietinėje uosto dalyje", - aiškino infrastruktūros direktorius.
Kur bus kertamas miškas
Dabar pateiktuose viešai svarstyti uosto BP konkretizuotuose sprendiniuose nurodyta, kad pietinėje miesto dalyje gali reikėti iškirsti 66,52 ha miško, esančio uosto rezervinėje teritorijoje, t. y. Klaipėdos rajono Stragnų kaime (tarp Kairių g. ir Vilhelmo kanalo). V. Paukštės teigimu, toje vietoje auga tik įvairūs krūmokšniai, bet šis želdinių plotas vadinamas mišku. "Kirsti subrendusį mišką mes atsisakėme", - teigė pokalbininkas.
Šiaurinėje miesto dalyje miško žemės reikės rengiant naują transporto jungtį nuo P. Lideikio g. iki naujų uosto plėtros teritorijų. Kiek konkrečiai reikės kirsti miško šiuo tikslu, bus nustatyta rengiant susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, t. y. vadinamąjį specialųjį planą. Preliminariais uosto BP rengėjos UAB "Sweco Lietuva" apskaičiavimais, kertamo miško plotas gali sudaryti apie 7 ha.
[CITATA]
Uosto direkcijos specialistų teigimu, išorinio uosto privažiavimo keliams reikės tik kelių hektarų miško. Anksčiau manyta, kad reikės iškirsti apie 14 ha miško, tačiau paaiškėjo, kad pakaks perpus mažiau. "Padirbėję su projektuotojais radome sprendinius, kaip būtų galima sumažinti miško kirtimą dėl privažiavimo kelių į išorinį uostą maždaug iki 7 ha. Be to, nors formaliai sakoma, kad ten miškas, iš tikrųjų ten yra proskyna. Paprasčiau pasakius, tą proskyną reikės paplatinti. Privažiuojamuosius kelis stengiamasi projektuoti priglaudžiant prie esamos uosto teritorijos", - aiškino V. Paukštė.
10 ha uosto rezervinės teritorijos, esančios šalia AB "Klaipėdos nafta", neketinama naudoti uosto plėtrai. Toks sprendimas priimtas Uosto direkcijai pasikalbėjus su Melnragės gyventojais. Jie šią mišku užsodintą teritoriją laiko labai geru apsauginiu buferiu nuo pramoninės teritorijos. Uosto direkcija tam pritarė ir mano, kad šis buferis turėtų išlikti, todėl kirsti čia medžius atsisakyta.
"Į gyventojų pageidavimus mes atsižvelgiame ir darome viską, kad poveikis miškui būtų minimalus", - teigia V. Paukštė.
Iškirstą mišką atsodins
Uosto direkcija yra pasirengusi atsodinti ir gerokai didesnį miško plotą nei jo bus panaudota privažiuojamiesiems keliams į išorinį uostą tiesti.
"Lietuvoje tokia tvarka - jeigu jau kerti mišką, privalai arba kompensuoti žalą, arba atsodinti mišką. Nematome problemos, jeigu reikėtų atsodinti ir daugiau miško, svarbu, kad būtų aišku, kur tai reikia daryti. Savaime suprantama, kad tas klausimas bus derinamas su miesto vadovybe", - sakė V. Paukštė.
Atsodinimo principo laikomasi ir dabar. Pavyzdžiui, buvo tiesiami geležinkelio keliai, dėl kurių reikėjo iškirsti šiek tiek medžių. Jie buvo atsodinti prie Socialinių mokslų fakulteto pastato. Iškirsti medžiai buvo uoste, bet atsodinti gyvenamojoje teritorijoje.
Kokie saugikliai sudėti
Po to, kai baigsis viešasis uosto BP konkretizuotų sprendinių svarstymas ir bus išanalizuoti visi gauti pasiūlymai, sprendiniai bus teikiami derinti dar 26 institucijoms, kurios išdavė planavimo sąlygas. Ir tik tada, kai visos jos pateiks savo išvadas, jie bus perduoti tikrinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Šiai institucijai patikrinus uosto BP konkretizuoti sprendiniai bus teikiami Vyriausybei tvirtinti, kuri turės arba jiems pritarti, arba - ne.
Uosto direkcija tikisi jau šių metų pabaigoje turėti Vyriausybės pritarimą, t. y. kad uosto BP bus patvirtintas.
V. Paukštės teigimu, dėl kiekvieno konkretaus projekto, susijusio su uosto plėtra, bus priimtas atskiras sprendimas, ar turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV).
Lietuvoje galioja Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, kurio reikalavimus Uosto direkcija privalo vykdyti. Aplinkos apsaugos agentūra, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras spręs, ar konkrečiam projektui reikalingas PAV, ar užtenka tik atrankos. Vykdant atranką vertinamas pateiktos veiklos aprašymas ir sprendžiama, ar reikia toliau vykdyti detalesnė procedūrą dėl PAV ataskaitos parengimo.
"Jeigu aplinkosaugininkai nurodys, ką turime padaryti geriau, privalėsime tai daryti. Tikrai dėsime visas pastangas, kad gyvenamoji aplinka kuo mažiau nukentėtų", - sakė Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius.
Paprasčiau pasakius, be derinimo su aplinkosaugininkais nebus nukirstas nė vienas medis, ir PAV procedūros bus atliktos. Jokių išimčių Uosto direkcijai šioje srityje nebus daroma.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą