Priminsime, kad Savivaldybė išstojo iš Klaipėdos ŽVVG, turėjusios paskirstyti apie 2 mln. eurų europinių pinigų įvairiems miesto įmonių, organizacijų projektams, nes šios grupės veikla nebuvo skaidri. Kurį laiką ji bandė kovoti, kad miestas neprarastų tų lėšų, bet tai jai nepavyko.
Pirmadienį Savivaldybės atstovai kalbėjosi su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovais dėl tolesnių veiksmų. Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė, kaip Savivaldybės atstovė dalyvavusi ankstesnės ŽVVG veikloje, sako, kad Savivaldybei pasiūlyta nebelaužyti iečių dėl tų 2 milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, nes artėja naujas finansavimo laikotarpis.
Per šiuos metus įsteigusi naują VVG, Savivaldybė galėtų pretenduoti į ateinančio laikotarpio lėšas. "Su ministerija kalbėjome apie tai, kad jos Klaipėdai ateinančiu finansiniu laikotarpiu galėtų būti didesnės, nes šiuo mes patyrėme nuostolių, ir kad lėšas būtų galima nukreipti į infrastruktūros, kuri liktų visiems, sukūrimą, nes tarp žvejų nuolatos vyksta konfliktai", - sakė ji.
"Manau, protingas sprendimas būtų suformuoti naują VVG, kurios darbo principai ir veiklos skaidrumas niekam nekeltų abejonių, rengti naują strategiją ir įgyvendinti naujus tikslus. Reikia rasti drąsos ir pasakyti, kad šią istoriją baigiame, ir pradėti versti naują puslapį. Džiugina tai, kad ministerija siekia, jog Klaipėdos regionui suplanuotos lėšos iš jo neišplauktų, tik persikeltų į šiek tiek tolesnį laikotarpį", - sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Beje, ŽŪM balandį skelbs kvietimus paramai gauti iš kitų europinių lėšų šaltinių, skirtų infrastruktūrai įrengti, ne per VVG. Bus skubiai rengiamas Savivaldybės specialistų pasitarimas dėl slipo prie jūros įrengimo.
"Reikia ieškoti būdų, kad būtų galima įrengti bent vieną slipą ties Kukuliškėmis arba Klaipėdos miesto ir rajono ribų sankirtoje", - sakė meras.
Dėl šio laikotarpio lėšų, tų 2 mln. eurų, Nacionalinio mokėjimo agentūra vėl atlieka anos ŽVVG veiksmų tyrimą siekdama nutraukti sutartį. Šis procesas gali užtrukti, o lėšas reikia panaudoti iki 2023 metų. Pasak I. Butenienės, jeigu dar liks laiko, ŽŪM tuos pinigus paskirstys kitiems regionams, o jeigu ne, - grąžins Europos Komisijai (EK).
"Noras pagal tą parengtą seną strategiją bandyti gauti lėšų labai rizikingas. Joje iškelti tikslai net ir labai sklandžiai dirbančiai ŽVVG būtų nelengvai įveikiami. Vienas jų - sukurti keliasdešimt darbo vietų. Tai iš tikrųjų labai sudėtinga, ypač šiais laikais, kai žuvų, žvejų ir laivų mažėja. Bandymas reanimuoti tą strategija su ta pačia kompanija, iš kurios Savivaldybė pasitraukė, nebūtų sėkmingas", - mano V. Grubliauskas.
Beje, naujos strategijos rengti šiuo finansiniu laikotarpiu neleidžiama, nes pagal EK reglamentą visos strategijos turėjo būti parengtos iki 2017 m. pabaigos. Pasak I. Butenienės, įgyvendinant senąją strategiją reikėtų vertinti visus buvusius projektus, susijusius su darbo vietų kūrimu, ir susidurti su daugybe teisinių problemų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą