„Šiandien šimtus tonų naftos teršalų legaliai į orą išleidžiančios įmonės sumoka tiek pat taršos mokesčių, kiek vienas žvejys neleistinu laiku ir neteisėtoje vietoje pagavęs 4 lydekas“, - sakė S. Gentvilas.
Pasak parlamentaro, teisės aktais numatytas mokestis už aplinkos teršimą nėra efektyvus ir adekvatus aplinkai daromos žalos dydžiui. S. Gentvilo teigimu, įmonėms šią dieną už naftos produktų garus, t. y. lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekius moka nustatytus minimalius mokesčius, nors pagal jų kenksmingumą aplinkai apmokestinimo tarifas yra net iki 48 kartų didesnis.
„Dabar išduodamuose aplinkosauginiuose leidimuose normuojamas tik bendrasis valdomų stacionarių taršos šaltinių į aplinką leidžiamų išmesti lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekis, nediferencijuojant jų pagal sudėtį. Tačiau tokie ūkio subjektai skaičiuodami mokestį už aplinkos teršimą LOJ, taiko žemiausią IV apmokestinamų aplinkos oro teršalų grupei nustatytą tarifą. Tai yra 4 Eur už išmetamą toną naftos teršalų į orą“, - problematiką įvardino parlamentaras.
Siūlomos priemonės, kuriomis uosto įmonės būtų paskatintos imtis efektyviausių aplinkosauginių iniciatyvų buvo išanalizuotos gegužės 14 d. Seimo nario iniciatyva Klaipėdoje organizuotoje konferencijos „Kaip galime lyderiaujantį Klaipėdos uostą padaryti patraukliu kaimynu kaimyniniams kvartalams?“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą