Pietinėje Klaipėdos miesto dalyje gyvenantys žmonės, kaip ir pernai vasarą, taip ir šiemet kone kasdien atakuoja institucijas skambučiais ir skundais dėl smarvės, tačiau kol kas specialistai niekuo jiems padėti negali, tik paima oro mėginių tyrimams. Dėl taršos skundžiasi ir šiaurinės miesto dalies gyventojai, kuriems diskomfortą kelia uosto įmonių vykdoma krova ir į namus patenkančios dulkės.
Teigiama, kad situacija yra "daugiau nei dramatiška" ir pasiektas "smarvės pikas". Tai liudija asociacijos "Klaipėdos Marių bendruomenė" pirmininkės, Klaipėdos tarybos narės Ligitos Girskienės kaupiama statistika. Pavyzdžiui, naktį iš antradienio į trečiadienį L. Girskienė sulaukė daugiau nei 160 skambučių, kuriais gyventojai pranešė užuodžiantys smarvę.
"Šiąnakt esu beveik nemiegojusi, iki 2 nakties atsiliepinėjau į skambučius. Užregistravau per 160 skambučių, skambino gyventojai nuo Rimkų iki Statybininkų prospekto, - trečiadienį sakė L. Girskienė. - Beviltiška situacija, visi pavargę, pikti, žmonės važiuoja ir į sodus miegoti. Šiandien buvo susirinkusi grupelė žmonių, galvojom, kokių priemonių imtis. Bet kas iš tų pasitarimų, pokalbių, mitingavimo, jeigu smarvė išlieka."
Itin daug skundų
Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė teigė, kad nuo rugpjūčio 15 dienos gauna skundus iš pietinės miesto dalies gyventojų, kad pusė miesto smirda fekalijomis.
Specialistės teigimu, antradienį buvo paimtas oro mėginys šiaurinėje Klaipėdoje, o naktį iš antradienio į trečiadienį - pietinėje miesto dalyje. Iš viso šį mėnesį paimta po tris mėginius tyrimams abiejose miesto pusėse.
R. Jievaitienės teigimu, praėjusių metų rudenį papildyta miesto aplinkos monitoringo programa, parinkti papildomi stebėjimo taškai. "Šiemet vykdome programą toliau", - teigė Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.
Ji pridūrė, kad besiskundžiantys gyventojai įvardija jaučiantys fekalijų kvapą. Pasak specialistės, Dumpiuose įsikūrusios įmonės apdėliotos pasyviaisiais sorbentais, bet oro mėginių tyrimų rezultatų Savivaldybė dar neturi.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė patikino, kad situacija tikrai netenkina.
"Pirmi metai, kai skundai prasidėjo nuo sausio mėnesio. Nors rugpjūčio mėnuo pasižymėdavo kvapų padidėjimu, bet nebūdavo skundų tiek daug. Ką leidžia teisės aktai, viską padarėme", - sakė A. Šlepetienė ir pridūrė, kad departamente yra suburta komisija, kuri imsis kontrolės veiksmų.
Pasak jos, buvo atliktas kvapų sklaidos modeliavimas, kuris parodė, kad suminis kvapas neviršija šiuo metu galiojančios ribinės kvapo koncentracijos normos. Tai, A. Šlepetienės teigimu, departamentui užkerta kelią daryti papildomus veiksmus.
Ji viliasi, kad nuo lapkričio pirmosios pasikeisiantys teisės aktai leis padaryti daugiau. Kvapų sklaidos modeliavimo rezultatai galios tik metus, departamentas galės dažniau kontroliuoti potencialius teršėjus, vertinti taršos leidimų sąlygas.
SKAIČIUS. Naktį iš antradienio į trečiadienį sulaukta daugiau nei 160 skambučių, kuriais gyventojai pranešė apie smarvę. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Vimdo "Branda LT"?
Tiek gyventojai, tiek specialistai mini tų pačių įmonių, kurios galimai ir "kvėpina" pietinę miesto dalį, pavadinimus: kompostavimu užsiimanti UAB "Branda LT", AB "Klaipėdos vanduo", Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, UAB "Grigeo Klaipėda".
Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus laikinasis vadovas Egidijus Kvasauskas teigė, kad šiam skyriui pavesta problematiškų objektų kontrolė.
"Nuo šiandien ėmėmės veiksmų, pakėlėme droną virš visų probleminių įmonių, filmavome, fotografavome. Buvome ir Dumpiuose, papildomai apsižiūrėjome. Dronu kvapas nenustatomas, bet matomi neteisėti išleidimai ir kiti dalykai", - trečiadienį sakė E. Kvasauskas.
Pasak jo, daug kas teigia, kad miestą smardina "Grigeo Klaipėda", tačiau daugiau problemų kelia kiti teršėjai.
Tačiau jeigu ketinama rengti planinį patikrinimą, specialistai įmones turi informuoti prieš 10 dienų. Tad neretai rengiami ir neplaniniai patikrinimai.
"Buvo atliktas neplaninis patikrinimas, turime pavedimą atlikti dar vieną neplaninį patikrinimą dėl kvapų. Apžiūrėjome sąvartyną, "Brandą". Apvažiavus visą tą kvartalą, didžiausia smarvė buvo iš "Brandos". Vimdo, net patiems pareigūnams darėsi bloga nuo smarvės. Nuvažiavus į "Grigeo" to nesijautė", - pasakojo E. Kvasauskas.
Jis tikino, kad buvo paimti mėginiai, normas viršijančios taršos nenustatyta, tačiau bus nedelsiant vykdomas patikrinimas - numatyta ne tik paimti kontrolinius tyrimus, tirti, iš kur sklinda kvapai, kuria kryptimi ir taip toliau.
A. Šlepetienė priminė, kad anksčiau taršių įmonių koncentravimas vienoje vietoje seniau buvo traktuojamas kaip tinkama praktika.
"Tiek daug taršos šaltinių padarė meškos paslaugą", - reziumavo specialistė.
Ji siūlė pagalvoti apie šulinių trasas, į kurias išleidžiamos nuotekos, taip pat atkreipti dėmesį į riebalų gaudykles, kurios turi būti prie maitinimo įstaigų, mat iš jų taip pat būna nemenka smarvė.
"Nesinori galvoti, kad yra kur nors pratekėjimas, bet nereikėtų ir atmesti. Pavyzdžiui, Gedminuose neturėtų iš Dumpių patekti kvapai", - svarstė A. Šlepetienė.
AB "Klaipėdos vanduo" stebėtojų tarybos vadovas Valdemaras Anužis teigė, kad įmonė per pastaruosius porą dešimtmečių padarė labai daug, kad sumažintų aplinkos taršą. Jis pripažino, kad bendrovė taip pat įdeda savo dalį į nemalonių kvapų katilą, tačiau kur kas didesnė problema yra "Branda LT".
"Bet kada nuvažiavus prie "Brandos" reikės rūbus nešti į valyklą, nes į namus niekas neįleis. Atvažiavęs ministras pasakė, kad jo kojos ten daugiau nebus. Smarvė visiems žinoma, ten nesilaikoma jokios technologijos, srutos teka į aplinką ir taip toliau.
Pirma sutvarkykime, kas akivaizdu, matoma, užuodžiama. Toks įspūdis, kad kontroliuojančios įstaigos to nenori daryti arba joms trūksta kokių nors galių.
"Brandos" problema yra labai rimta. Bet tai ne Klaipėdos miesto teritorija ir Klaipėdos savivaldybė gali tik vaikščioti aplink", - nuomonę išsakė V. Anužis.
Kelia stresą
Mediko išsilavinimą turintis V. Anužis teigė, kad smarvės poveikis sveikatai labai rimtas, nes kvapas sutrikdo žmogaus psichinę būklę, sukelia stresą, didėja energijos sąnaudos.
"Dėl streso išlįs liga ten, kur žmogus silpnesnis. Pats su smarve susiduriu, kasdien pro ten važiuoju", - aiškino V. Anužis.
Jis pridūrė, kad tokios taršios įmonės atsiranda, kai Klaipėdos rajonas nederina specialiųjų planų su Klaipėdos miestu - esą pelnas ir mokesčiai atitenka rajonui, o smarvė ir tarša - miestui.
Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rožė Perminienė sakė, kad skyrius gauna tik pavienius nusiskundimus.
"Stebime sergamumo statistiką, kvėpavimo, onkologines ligas. Darėme analizes ir dešimties metų statistikoje sergamumo pokyčių, šuolių kol kas neturime. Tačiau poveikis gali būti ilgalaikis, pasimatyti po kelerių metų. Stebėsime toliau. Laukiame aplinkos monitoringo programos rezultatų, kai bus aiškios cheminės medžiagos. Dabar sakyti, kad kvapas daro poveikį sveikatai, negalime sakyti. Kai bus žinomos cheminės medžiagos, bus galima nagrinėti jų poveikį klaipėdiečių sveikatai", - teigė R. Perminienė.
Ką darys?
Pasitarime buvo užsiminta apie tai, kad "Klaipėdos vanduo" galvoja apie didesnes investicijas, tačiau tai esą padidintų paslaugų tarifus vartotojams.
V. Grubliausko nuomone, jeigu būtų galima užtikrinti, kad investicijos padės likviduoti problemą, finansiškai galėtų prisidėti ir Savivaldybė. Tačiau baiminamasi, kad, investavus kelis milijonus, padarius darbus, kvapas liks.
A. Šlepetienės žiniomis, diegti taršos mažinimo ir valdymo priemones planuoja "Klaipėdos vanduo", "Grigeo Klaipėda".
"Branda" laukia sprendimo, kiek bus jiems galima atliekų tvarkyti. Jų veikla apribota, bet nesustabdyta. Kas jiems yra leidžiama, jų netenkina. Jei jiems leis daugiau (tvarkyti atliekų. - VE), spręs, kiek uždengti. Buvo rekomendacija neplėsti taršių įmonių, nestatyti ten daugiau, bet rajonas leidžia", - kalbėjo A. Šlepetienė.
Sutarta, kad problema yra kuo tikslesnis smarvės šaltinio identifikavimas ir sankcijos. V. Grubliauskas artimiausomis dienomis ketina susitikti su visų minėtų įmonių vadovais ir tikisi konkrečios informacijos apie realias investicijas, prevencinį darbą ir priemones, kurios pagaliau leistų suvaldyti taršą.
Su tarša kovoja ir Klaipėdos rajonas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas stebėjosi, kad kalbant apie aštrią problemą įvardijama kaimyninė savivaldybė, bet jai neleidžiama pasisakyti ir kalbėtis, o diskutuojama nežinant visos situacijos.
"Tiesą sakant, buvau šiek tiek nustebęs ir gal net šokiruotas po pareiškimo, kad Klaipėdos rajonas nederina, nesikalba su Klaipėdos miestu. Nepamirškime, kad daugausiai teršėjų, kurie yra Dumpiuose, yra Klaipėdos miesto nuosavybė. Bandyti apkaltinti Klaipėdos rajoną net nepakvietus į susitikimą, pareikšti, kad yra bėda rajone, kad rajonas teršia miestą, tai yra ir nesąžininga, ir nekompetentinga.
Manau, kad ten kalbėję žmonės žino, ką gali Savivaldybės administracija ir Taryba, o ko - negali. Savivaldybė neišduoda taršos leidimų, juos išduoda visai kitos įstaigos prie ministerijų. Vienintelis dalykas, ką rajonas gali - užtverti kelius ir daugiau jokia tarša nebeįvažiuos į Dumpius. Gali rajonas imtis radikalių priemonių, bet ar tai išeitis? Aš manau, kad tai nėra išeitis, nes tada nebus kur vežti šiukšlių, kur pumpuoti nuotekų, jas valyti. Visų pirma reikėtų gero dialogo", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Bogdanovas.
Jis patikino, kad Klaipėdos rajono savivaldybė atidžiai seka situaciją Dumpiuose ir dabar nėra išduota nė vieno naujo leidimo plėtrai ar naujam galimam teršėjui atsirasti.
"Kita bėda, kad mes neturime galimybės neleisti (veikti. - VE). Jei ateis naujas koks nors "teršėjas", paprašys statybą leidžiančio dokumento ir atitiks visus reikalavimus, Savivaldybė neturės svertų. Tas Vyriausybės protokolinis pasiūlymas, kuris yra patariamojo pobūdžio, neįpareigoja ir nesuteikia galių leisti ar neleisti. Mes to patarimo tikrai klausomės. Nieko naujo nėra įvykę, bent kol aš dirbu", - sakė pašnekovas.
Jis patikino, kad Klaipėdos rajone yra ir daugiau "karštų" taškų, pavyzdžiui, Ketvergiai. A. Bogdanovo teigimu, ten yra aibė problemų - triukšmas, dulkėtumas, galimas grunto, vandens užterštumas.
"Pradedame organizuoti ekogeologinius tyrimus Ketvergių gyvenvietėje, nes buvo pasirodę naujų tyrimų, kad vandenyje atsirado gyvsidabrio, ir panašiai. Mes investuosime į situacijos tyrimą ir norime padėti tašką ieškodami, iš kur tie teršalai atsiranda", - sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius.
Pasak jo, rajone yra ir paskandintų sąvartynų, "karštas" klausimas yra karjerų teritorija, sekami ir "Grigeo" planai gerinti ekologinę situaciją.
"Mes sekame, žiūrime ir domimės", - akcentavo A. Bogdanovas.
Jis teigė pasikalbėsiantis su Klaipėdos rajono meru Broniumi Markausku, bandysiantis kalbėtis ir su V. Grubliausku, kad abiejų savivaldybių vadovai spręstų abiem savivaldybėms aktualias problemas kartu.
"Tos įmonės yra mūsų teritorijoje, bet diskusija vyksta vienos savivaldybės, vienos žmonių grupės iniciatyva. Reikia mums rinktis kartu, o ne pavieniui kalbėti", - sakė A. Bogdanovas.
AB "Grigeo Klaipėda" komentaras
Robertas KRUTIKOVAS, AB "Grigeo Klaipėda" generalinis direktorius
Mūsų įmonė noriai bendradarbiauja spręsdama aplinkos taršos klausimus. Mano žiniomis, AB "Grigeo Klaipėda" aplinkos tarša neviršija Higienos normų reikalavimų. Visuomenės sveikatos centro inicijuotas patikrinimas 2018 m. rudenį taip pat tai patvirtina, kad dėl AB "Grigeo Klaipėda" vykdomos veiklos kvapo koncentracija Klaipėdos miesto gyvenamosios paskirties pastatų aplinkos ore neviršijo Lietuvos higienos normos.
Nežiūrint į tai, įmonė investuoja į aplinkosaugos sprendimus, kad maksimaliai sumažintų oro taršą. "Grigeo Klaipėda" nusprendė investuoti 1,2 mln. eurų sumą į aplinkai draugiškus projektus. Numatytos lėšos skiriamos dviem baseinams uždengti, kvapų ozonavimo sistemai ir dumblo sausinimo įrangai.
Šiuo metu Dumpiuose vyksta vandens valymo baseinu uždengimo statybos darbai. Projektas vyksta pagal planą, baseinai turetų būti uždengti rugsėjo pabaigoje. Dumblo sausinimo sistemos įranga šiuo metu yra užsakyta, turėtų būti pristatyta į įmonę ir sumontuota kitų metų pirmą pusmetį.
Mano nuomone, kritika mūsų atžvilgiu netinkama. Kalbos apie įmonės neva skleidžiamą taršą nepagrįstos jokiais faktais. Visa ši istorija kenkia mūsų, kaip socialiai atsakingos įmonės, įvaizdžiui.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos komentaras
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apgailestauja, kad šalia uosto gyvenantys klaipėdiečiai protarpiais patiria diskomfortą dėl uosto veiklos. Reaguodama į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie taršią krovą, Uosto direkcija pabrėžia, kad įmonė glaudžiai bendradarbiauja su aplinkosaugininkais dėl taršos kontrolės ir prevencijos bei siekia stiprinti bendradarbiavimą su miesto savivaldybe.
Uosto direkcija yra įdiegusi 3 oro taršos matavimų stoteles, kurios yra pastatytos skirtingose uosto dalyse. Visa stotelių informacija tiesiogiai internetu yra matoma ne tik uosto naudotojams, bet ir kontrolę vykdančioms institucijoms. Stotelėms užfiksavus momentinius rodiklių padidėjimus, uosto dispečeriai nedelsdami apie tai informuoja uosto naudotojus ir juos įspėja skubiai imtis būtinų priemonių.
Siekdama sustiprinti taršos prevenciją, Uosto direkcija galimą taršą matuoja ir įsigyta mobiliąja taršos matavimo įranga. Taip pat šiaurinėje uosto dalyje buvo įdiegta 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo / aptikimo detektorių. Per pastaruosius kelerius metus į taršos prevencines bei galimų avarijų vandenyje likvidavimo priemones įmonė yra investavusi apie 3,53 mln. Eur. Ateityje Klaipėdos uoste planuojama įdiegti dar tankesnį oro taršos daviklių tinklą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą