Nuo metų pradžios Klaipėdoje biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai buvo padidinti 15 proc. Tam prireikė 5 mln. eurų iš miesto biudžeto. Tad po pusmečio nuspręsta pasižiūrėti, kaip veikia ši nauja apmokėjimo sistema.
"Buvo svarbu ne vien teisiniai, bet ir teisingumo dalykai, nes ir socialiniai darbuotojai labiau remiasi teisingumo aspektu, kad jų koeficientai yra per maži", - sakė specialiai sudarytai darbo grupei vadovavusi vicemerė Judita Simonavičiūtė.
Savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė pasakojo, kad buvo analizuojami 22 biudžetinių įstaigų šių metų pirmojo ketvirčio duomenys. Į sąrašą pateko 8 socialinių paslaugų, 6 sporto sektoriaus, tiek pat kultūros sektoriaus ir 2 sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos.
"Išanalizavus darbo užmokestį paaiškėjo, kad yra skirtumų. Lyginant atskiras sritis, matyti, kad socialinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra šiek tiek mažesni. Šios srities specialistai vidutiniškai uždirba 70 eurų mažiau", - pasakojo I. Gelžinytė.
Jos duomenimis, uostamiesčio socialinės srities darbuotojų atlyginimų vidurkis neatskaičius mokesčių siekia 609 Eur. Šalies mastu šis vidurkis siekia 691 Eur.
Analizė parodė, kad geriausiai uždirba dirbantieji sporto srityje.
"Bet reikia nepamiršti, kad tai yra aukščiausios kvalifikacijos specialistai, treneriai", - paaiškino I. Gelžinytė.
"Tenka konstatuoti, kad su darbo apmokėjimu savivaldos įstaigose nėra gerai. Pamatėme didelius skirtumus", - sakė J. Simonavičiūtė, tačiau kartu pabrėžė, kad nėra tikslo padaryti visiškos lygiavos.
Socialiniai darbuotojai piktinosi dėl to, kad gerokai skiriasi atlygiai tų darbuotojų, kurių atlyginimus dotuoja valstybė, ir tų, kurie atlygį gauna iš Savivaldybės. Žadama šį klausimą spręsti ir išlyginti skirtumus.
"Reikėtų kiekvienais metais stebėti - kiek papildomai skiria valstybė, tiek turėtų skirti ir Savivaldybė. Jei skirs milijoną, ir mes turėtume tiek lėšų papildomai ieškoti", - svarstė vicemerė.
METŲ PRADŽIOJE Klaipėdos socialiniai darbuotojai piketavo priešais Savivaldybės pastatą - reikalavo socialinio teisingumo ir vienodų atlyginimų tiek valstybės, tiek Savivaldybės lėšomis finansuojamiems darbuotojams. Virginijos Kesminės nuotr.
Pabrėžta, kad daug kas priklauso ir nuo įstaigų vadovų.
Atlikta analizė parodė, kad ne visose socialinėse įstaigose darbuotojai gavo 7 proc. dydžio kintamąją atlyginimo dalį. Buvo tokių atvejų, kai darbuotojams buvo išmokėta tik po 3 proc.
Vienas iš darbo grupės siūlymų - ateinančiais metais išlaikyti 15 procentų padidintą darbo užmokesčio fondą ir kasmet spręsti dėl papildomų finansavimo galimybių.
Taip pat rekomenduojama visiems socialiniams darbuotojams taikyti ne mažesnį kaip 4,3 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio koeficientą.
"Nepaisant to, kad ne visi socialiniai darbuotojai yra sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai, manome, kad mažesnis koeficientas nebeturėtų būti taikomas nė vienam socialiniam darbuotojui", - teigia J. Simonavičiūtė.
"Siūlomas koeficientas yra "žemiau žemės"
Diana STANKAITIENĖ, Klaipėdos miesto socialinės paramos centro vadovė
Socialinių darbuotojų ir kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio fonde planuojami koeficientai turėtų būti ne mažesni nei koeficientų vidurkiai, kurie yra numatyti 2017 m. sausio 17 d. Valstybės ir savivaldybės biudžetinių įstaigų įstatymo priede. Taigi mažiausias pastoviosios dalies koeficientas turėtų būti 5,33 ir, atsižvelgiant į profesinio darbo patirtį, didėti iki 6,9.
Klaipėdos miesto socialinės paramos centre socialinių darbuotojų darbui apmokėti mažiausias koeficientas yra 4,6, didžiausias - 5,6.
Taigi siūlomas taikyti ne mažiau 4,3 koeficientas yra "žemiau žemės"... Mano galva, profesinėms sąjungoms, kaip ir Socialinės apsaugos darbo ministerijai, turėtų būti "žiauriai" gėda dėl tokio kolektyvinių derybų rezultato.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą