Vakar įmonės "Gatvių apšvietimas" vadovas Dangeras Aleksandrovas miesto Trišalei tarybai pristatė esamą padėtį. Pasak jo, šiuo metu Klaipėdoje veikia 67 šviesoforai.
"Negerai, kad jie 5 skirtingų rūšių, tai trukdo sujungti juos į bendrą sistemą ir kurti kokias nors protingesnes sistemas", - sakė D. Aleksandrovas.
Šiemet bendrovėje buvo įdiegta šviesoforų monitoringo sistema, kuri leidžia stebėti 15 naujo tipo vienos firmos šviesoforų. Jeigu jie sugenda ar kas nors atsitinka, dispečerinė gauna signalą ir gali operatyviai viską sutvarkyti. Deja, likusieji miesto šviesoforai į šią sistemą negali būti įjungti, nes yra seni arba kitų gamintojų. Anot D. Aleksandrovo, viena iš kliūčių yra šviesoforų gamintojų konkurencija - jie nenori leistis į kalbas apie bendradarbiavimą tarpusavyje ir šviesoforų jungimą į vieną sistemą.
Be to, kad Klaipėdoje atsirastų žalioji banga, turi būti tinkama ir gatvių sistema. Kažkada tai esą veikė Jūrininkų prospekte, tačiau avarijos metu buvo sugadintas vienas šviesoforas, pastatytas kitoks ir sistema nebefunkcionuoja. Tikimasi, kad ši bėda bus išspręsta vykdant viso Jūrininkų prospekto tvarkymo darbus.
"Žalioji banga galėtų veikti Minijos gatvėje, nes ten nėra žiedų ir yra minimalus skaičius nereguliuojamų perėjų. Jei norime žaliosios bangos, nereguliuojamų perėjų neturi būti, nes sutrinka srautai. Taip pat siekiama, kad būtų dviejų firmų šviesoforai, o 5-6 jau daro problemą. Klaipėdoje yra likęs ir vienas senas rusiškas šviesoforas ties Tilžės turgumi. Jis neturi apsaugos nuo dviejų žalių signalų davimo - įprastai esant gedimui šviesoforai ima mirkčioti geltonai, o šis gali rodyti dvigubą žalią, bet kol kas taip nėra nutikę. Tikriausiai jis bus pakeistas, kai sankryža bus šiemet pradėta rekonstruoti", - kalbėjo D. Aleksandrovas.
Vicemerė Judita Simonavičiūtė teigė, kad būtinai reikia sukurti šviesoforų valdymo sistemą, kaip tai buvo padaryta su viešuoju transportu. Reikia nuspręsti, kas bus už ją atsakingas - viešojo transporto organizatoriai ar gatvių apšvietimu besirūpinantys specialistai.
"Tai nėra paprasti dalykai. Vilnius visai neblogai per viešąjį transportą reguliuoja, nes jis turi laiku važiuoti ir geriausiai sekamas, galima matyti, ar viskas vyksta laiku", - sostinės pavyzdį priminė J. Simonavičiūtė.
Jos nuomone, Trišalė taryba galėtų paspartinti apsisprendimą, pasiūlyti šį klausimą svarstyti ir Saugaus eismo komisijoje.
Manoma, kad visiems eismo dalyviams patogesnė šviesoforų sistema galėtų prisidėti ir prie eismo saugumo. Pastaraisiais metais Savivaldybė siekė padidinti saugumą gatvėse įrengdama kryptinį pėsčiųjų perėjų apšvietimą, greičio slopinimo kalnelius. Taip pat praėjusiais metais dviejose miesto sankryžose buvo įrengti šviesoforai su laikmačiais, rodančiais, kiek reikės laukti iki žalio signalo.
Savivaldos pastangas įvertino ir praėjusių metų eismo įvykių statistiką pateikęs Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika. Pasak jo, praėjusiais metais įvyko 15 proc. daugiau įskaitinių eismo įvykių nei 2015 m., dauguma nukentėjusiųjų buvo transporto priemonių keleiviai, vairuotojai, mažesnė dalis žmonių nukentėjo pėsčiųjų perėjose ir ne perėjose.
Tačiau, pasak pareigūno, būtina skirti dėmesio pėsčiųjų perėjų matomumui, pėsčiųjų sąmoningumui didinti, kadangi auga įvykių, kuriuose nukenčia nepilnamečiai, skaičius. 2015 m. nukentėjo 36 nepilnamečiai, 2016 m. - net 58 (12 jų nukentėjo pėsčiųjų perėjoje, 20 - ne perėjoje). Pareigūnai ketina tęsti prevencinę veiklą kalbėdami apie saugų eismą ne tik mokyklose, darželiuose, tačiau ruošiasi aplankyti ir dideles įstaigas, įmones, kuriose dirba daug žmonių, ir ten priminti saugaus eismo principus, atšvaitų naudą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą