Švietimas Klaipėdoje: tėvai skundžiasi, bet didelių problemų nėra?

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė kalbėjo, kad didesnių problemų būta pirmąją nuotolinio mokymosi dieną, tačiau jos buvo išspręstos.

"Manau, kad mokytojai susitvarkė labai puikiai. Atskirų skambučių yra, kaip ir bet kuriuo metu, ar nuotolinis mokymas, ar nenuotolinis, kartais kyla klausimų, bet manau, kad išties viskas gerai", - kalbėjo L. Prižgintienė.

Bėdos - trijose mokyklose

Ji teigė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neseniai gavo 450 planšetinių kompiuterių iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Jų dalybos prasidėjo penktadienį.

Kompiuterius gavo socialiai remtini moksleiviai, o dalis mokyklų šią problemą buvo išsprendusios pačios.

"Poreikis buvo tikslinamas. Mes rinkome informaciją, kas išsprendė, o kur problema dar liko. Planšetinius kompiuterius išdalijome atsižvelgdami į tris kriterijus: poreikis, kuris buvo teiktas ministerijai, patikslintas poreikis ir vaikai, kurie gauna nemokamą maitinimą", - sakė L. Prižgintienė.

Anot jos, kol kas sudėtingesnė situacija dar lieka trijose uostamiesčio mokyklose: dviejose gimnazijose ir vienoje progimnazijoje.

Pasigenda grįžtamojo ryšio

Tiesa, Švietimo skyriaus vedėja teigė, kad nors didelių problemų ir nėra, tėvai išsako priekaištų dėl mokymo kokybės.

"Sako, kad daugiau ne nuotolinis, o savarankiškas mokymasis vyksta. Gal kiti nelabai patenkinti dėl grįžtamojo ryšio, nes reikia užduotis išsiųsti ir vėliau atsiskaityti.

Ir tokių techninių problemų būna. Galbūt ne visų yra geras informacinių technologijų raštingumas. Tad iššūkių išties yra, bet įdirbis didžiulis ir nėra kažko labai blogo", - sakė ji.

PROBLEMA. Pastebėta, kad mokytojai kur kas daugiau laiko skiria ne pačiai pamokai nuotoliniu būdu, bet pasirengimui. "Pixabay" nuotr.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms - sudėtingiau

L. Prižgintienė priminė, kad Klaipėdoje nuotoliniu būdu dirba ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai.

"Tiesa, maži vaikai neturi tokių įgūdžių dirbti kompiuteriu. Tačiau esame dėkingi LRT, kuri transliuoja pamokėles, vaikams pasako užduotis. O pačios ikimokyklinės įstaigos dirba įvairiai. Arba telefonu, arba naudoja elektroninį dienyną. Bendravimas išties vyksta kitaip, bet tikrai turime gražių patirčių", - džiaugėsi. L. Prižgintienė.

Švietimo skyriaus vedėja kalbėjo, kad ikimokyklinės ugdymo įstaigos dalijasi informacija tarpusavyje, aptaria užduotis ir darbo procesus.

Trumpins mokslo metus

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius antradienio rytą kalbėdamas LRT radijuje sakė, kad mokytojai yra įsitempę. Anot jo, buvo atlikta apklausa, iš kurių paaiškėjo, su kokiu didžiausiu iššūkiu susiduria pedagogai.

"Matom iš mokytojų apklausų, kad per tas dvi savaites, kurias mes turime, du trečdalius laiko mokytojai skiria ne pačiai pamokai nuotoliniu būdu, bet pasirengimui.

Tai labai varginantis, sudėtingas darbas, mokiniai, tėvai taip pat pavargę.

Manom, kad šiuos mokslo metus tikrai trumpinsime", - LRT radijui sakė A. Monkevičius.

Anot jo, planuojama, kad mokytojams būtų surasti specialistai, padedantys informacinių technologijų srityje.

Neramiai laukia egzaminų

Tačiau nors šiuo metu švietimas susiduria su daugybe iššūkių, vieno sprendimo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kol kas neatšaukia - egzaminai vyks.

A. Monkevičius dar praėjusią savaitę aiškino, kad brandos egzaminai turėtų prasidėti nuo birželio 22 dienos, o jų pabaiga numatoma liepos 21-ąją.

Tačiau dalis tėvų ir abiturientų sprendimą šiais metais rengti egzaminus vadina neapgalvotu.

Internete ne tik skamba pasipiktinimas, kad nors ugdymo procesas nevyksta įprastai, egzaminai bus rengiami, tačiau paskelbta ir elektroninė peticija, kuria raginama šiais metais egzaminų tiesiog nevykdyti. Vietoje to siūloma išvesti 11-12 klasių bendrą pažymių vidurkį.

Tačiau Lietuvos moksleivių sąjungos išplatintame pareiškime dėstoma, kad egzaminus rengti reikėtų. Anot sąjungos atstovų, mokyklose pažymiai yra subjektyvūs, o egzaminai parodo objektyvų žinių lygį.

Pasisakė profsąjunga

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) antradienį išplatino pareiškimą, kuriuo siūlo peržiūrėti ir keisti švietimo sistemą iš esmės.

"Koronaviruso sukelta krizė apnuogino švietimo sistemos bėdas. Nukrito kaukės ir pasimatė absoliutus negebėjimas valdyti situacijos, aiškios politikos neturėjimas, politinės lyderystės trūkumas", - sakė LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

LŠMPS teigimu, mokiniai mokyklose mokomi 12 metų, tačiau panašu, kad be brandos egzaminų, trunkančių vos kelias savaites, sistema sugriūva. Profsąjungos siūlymu mokyklos baigimas negali būti ir toliau vertinamas tik pagal brandos egzaminų rezultatus.

Jis esą turėtų susidėti iš trijų dalių - 9-12 klasių pažymių vidurkio vertinimo, brandos egzaminų ir aukštųjų mokyklų stojamųjų egzaminų įvertinimo.