"Lietuvą galime vadinti kaip krepšinio, taip ir chorų kraštu. Chorą "Klaipėda" pavadinčiau kulūringos bendruomenės branduoliu. Du dešimtmečius tęsiasi draugystė su įvairių profesijų žmonėmis, turinčiais muzikinį išsilavinimą, bet pasirinkusiais kitas profesijas ir panorusiais atskleisti nepanaudotus vokalinius, artistinius gabumus. Jeigu žmonės eina kartu su manimi, yra sklidini entuziazmo, vadinasi, jiems to choro reikia", - sakė K. Kšanas, pajuokavęs, kad šalia kūrybinio džiaugsmo būna ir kūrybinių kančių.
2015-aisiais sukaks 50 metų, kai jis tapo choro ir buvusios Liaudies operos vadovu.
"Mano biografija siejosi su profesoriumi Klemensu Griauzde, nes stodamas į anuometę Lietuvos valstybinę konservatoriją parašiau pareiškimą, jog noriu studijuoti pas jį. Dar nežinojau, kad jis - buvęs Klaipėdos muzikinio teatro dirigentas. Vėliau K. Griauzdė išvyko į sostinę, bet prieš išvažiuodamas, 1953-aisiais, jis dar spėjo įkurti chorą "Klaipėda", - pasakojo K. Kšanas.
"Klaipėdos" choras, tvirtai suleidęs šaknis į pajūrio smėlį, šakomis siekia garsiausių Europos miestų bokštus bei kūrybos kalnų viršūnes. Pernai atšventęs savo gyvavimo 60-metį choras nesensta.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą