Smiltynės sveikatingumo takas buvo pastatytas 1989 m. Algimanto Laurinačio iniciatyva. Šio tako atsiradimo tikslas buvo pritraukti didesnį žmonių srautą aktyviai ir sveikai leisti laiką bei apsaugoti Smiltynės mišką nuo gaisrų. Žmonės, traukdami prie jūros, čia vaikščiodavo su šeimomis, vaikais, buvo įrengtos poilsio ir sportavimo zonos. Tako unikalumas buvo tas, kad viskas buvo natūralu – padaryta iš medžio. Visa tai buvo nemokama ir skirta žmonėms. Šio tako jau seniai nebėra, o kas jį dar prisimena, pripažįsta, kad toks sveikatingumo takas reikalingas, ypač Lietuvos kurorte. Juolabiau, sveikatingumo takas yra UNESCO prižiūrimoje teritorijoje ir turi būti pavyzdinga vieta Europai.
Smiltynės sveikatingumo takas buvo pastatytas 1989 m. Algimanto Laurinačio iniciatyva. Šio tako atsiradimo tikslas buvo pritraukti didesnį žmonių srautą aktyviai ir sveikai leisti laiką bei apsaugoti Smiltynės mišką nuo gaisrų. Žmonės, traukdami prie jūros, čia vaikščiodavo su šeimomis, vaikais, buvo įrengtos poilsio ir sportavimo zonos. Tako unikalumas buvo tas, kad viskas buvo natūralu – padaryta iš medžio. Visa tai buvo nemokama ir skirta žmonėms. Šio tako jau seniai nebėra, o kas jį dar prisimena, pripažįsta, kad toks sveikatingumo takas reikalingas, ypač Lietuvos kurorte. Juolabiau, sveikatingumo takas yra UNESCO prižiūrimoje teritorijoje ir turi būti pavyzdinga vieta Europai.
Projekto tikslas – atstatyti Smiltynės sveikatingumo taką, neišleidus nė lito.
Žiūrėti Sveikatingumo takas, Smiltynė didesniame žemėlapyje
Dviejų valstybių, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, teritorijoje esantis išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys – Kuršių nerija – 98 km ilgio ir 0,4–4 km pločio, smėlio kopų pusiasalis, kuriame žmonės apsigyveno jau priešistoriniais laikais, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašytas 2000 m. gruodžio mėnesį, remiatis (v) kriterijumi.
(v) kriterijus: „Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos (vėjas, potvyniai ir atoslūgiai), pavyzdys. Po pragaištingo žmogaus įsikišimo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta didžiulių XIX a. pradėtų ir iki mūsų dienų tebesitęsiančių apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka.“ (šaltinis: UNESCO)
Mūsų partneriai yra pagrindiniai ir svarbiausi šio projekto dalyviai ir įgyvendintojai. Visi kartu jie mato šio projekto viziją, kartu su mumis siekia ją įgyvendinti. Nuoširdžiai dėkojame visiems mūsų partneriams už pagalbą, paramą, už tai, kad niekad neatsakė padaryti, ko jų prašėme. Visi norintys gali prisidėti bet kokia parama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą