„Už mūsų žemę numylėtą, už gražų vardą paveldėtą“

Gyvenimo būdas

„Labas, aš esu Vytautas, o aš taip pat“, – malonu susipažinti. Vos įžengus į Klaipėdos universiteto Menų fakulteto vestibiulį, girdėjosi, kaip susipažįsta Vytautai. Čia, savo vardinių švęsti rinkosi gausis Vytautų būrys.

Išskleidus unikalią Vytautų klubo vėliavą, prasidėjo prasmingas vardo dienos minėjimas.  „Kunigaikštis Vytautas yra visą gyvenimą mūsų širdyse“, – kalbėjo Klaipėdos Vytautų klubo pirmininkas, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto docentas Vytautas Alenskas, kuris pakvietė eilėmis pradėti prasmingą vardadienio šventę.

Jam talkino – gražiai šventei ruošė vaišių stalą, bendravo su Vytautais,  jo sutuoktinė, mokytoja Stasė Alenskienė.  Klaipėdietė ne tik gyvena su nusipelniusiu Klaipėdai Vytautu, bet ir dirba Vytauto Didžiojo gimnazijoje.

Visuomeninė veikla, Lietuvos istorija, jos aktualizavimas, mokytojai ne tik svarbus pedagoginio darbo uždavinys, o visas gyvenimo būdas.

Vytautai prisiminė neįtikėtiną Vytautų klubo vėliavos atsiradimo istoriją, kuomet anapilin iškeliavęs šio klubo prezidentas, kompozitorius Vytautas Blūšius, ją gavo kaip labai vertingą dovaną, iš Klaipėdos iniversiteto Menų fakulteto  dailės ir scenografijos dėstytojos Sofijos Kanaverskytės rankų.

Iš spaudos sužinojusi, kad kuriamas Vytautų klubas, dailininkė, prieš du dešimtmečius, savo iniciatyva sukūrė ir įteikė Vytautams unikalų autorinį kūrinį – Vytautų  klubo vėliavą, kuri dabar yra šio klubo pasididžiavimas.

Saugoti lietuvišką žodį, dainas

Klaipėdietis visuomenininkas Vytautas Navakauskas, savo eilėmis ragino gausų būrį Vytautų pasidžiaugti numylėta žeme, ir paveldėtu gražiu vardu. Jis priminė visiems Klaipėdos krašto Vytautams tuos laikus, kuomet gyvenimas vykdavo pilyse, į jas rinkdavosi kunigaikščiai, didikai ir miestų svečiai.

Už kilminguosius Dievų globos melsdavo vaidilos, Kęstučio ir Birutės akyse degė meilė, o jų sūnus Vytautas stengėsi savo darbais pelnyti valdovo šlovę. Eiles skaitė ir jo sutuoktinė Aleksandra Navakauskienė.

Pora, sukaupusi nemažą gyvenimišką patirtį, teigia, kad lietuvių liaudies dainos, šalies istorija, turėtų būti kiekvieno lietuvio lūpose.

Vardo dieną švęsti susirinkę Vytautai, neapsiėjo be dainos – „Lietuva brangi“ skambėjo nuoširdžiai, natūraliai ir iš širdies. Vytautas Navakauskas stebėjosi, kad mes nebeveriname to, kas turėtų būti brangu kiekvieno lietuvio sielai: koncertuose, televizijos ekranuose skamba muzika užsienio kalba, renginiuose netgi tautišką giesmę atlieka ne gyvi žmonės, o technika.

Tad vienas Vytautų klubo uždavinių – saugoti pamatines tautos vertybes: lietuvišką žodį, muziką, dainas.

Į Vytautų gretas iš Brazilijos

Išklausius gyvų pilietiškumo pamokų, tylos minute buvo pagerbti anapilin iškeliavę Vytautai, pristatyti nauji klubo nariai.

Bene vyriausiajam Vytautų klubo naujokui Romanui Teodorui Lasauskui, kuris į Vytautų gretas stojo savo brolio Vytauto atminimui pagerbti, ši narystė sukėlė prisiminimus ir gausybę emocijų.

Jis džiaugėsi, galėdamas tapti klubo nariu, šluostė džiaugsmo ašaras, pasakojo apie anapilin iškeliavusį savo brolį Vytautą. Vytautų gretas papildė į Lietuvą iš tolimosios Brazilijos grįžęs Vytautas Bacevičius, kuris nusprendė gyventi arčiau savo vaikų, o Lietuvoje jam džiugu girdėti gimtąją kalbą, matyti jos žmones, vaikščioti gimtinės gatvėmis, į veiklą įsiliejo ir klaipėdietis Vytautas Puidokas.

Vytautai dalijosi savo patirtimi, degustavo unikalius savo pačių rankomis sukurtus receptus.

Vytautai atviravo, kad žiemą, išlaikyti gerą sveikatą garbiame amžiuje labai padeda spanguolių, imbiero  bei česnako mišinys, kuris yra lyg vitaminų bomba. Klubo nariai aptarė praėjusius metus, svarstė ateities planus, kurių aktyvūs visuomenininkai neįsivaizduoja be valstybinių švenčių minėjimo.

Būti klubo nariu yra didžiulė garbė, o kartu ir nuolatinės istorijos, pilietiškumo paieškos, kurių pasimokyti galima iš gyvųjų istorijos liudytojų, nūdienos Vytautų.