Susidarys siaurėjimų - platėjimų kliuvinių ruožas
Tiesiant Tauralaukio ir Klaipėdos gatvių kryžkelę numatyta išpjauti šalikelės ąžuolus. Teigiama, jie trukdys kelio eismui ir numatytam įrengti aplinkinių teritorijų rajonų lietaus vandenų surinkimo vamzdynui. Apie pertvarkas visuomenei pranešta ženkliai pavėluotai.
Išskirtinėje Danės slėnio aplinkoje lengvai gautomis lėšomis daromos esminės pertvarkos atsiduoda nekūrybiškumu ir sustabarėjusiu požiūriu į miesto pakraščių plėtrą, sudarko istoriškai susiklosčiusį vietos vaizdą.
Kryžkelė nepašalins atviroje nuokalnėje gatvių susiaurėjimo („butelio kaklelio“ efekto): ant kalno platus kelias ir automobilių aikštelė, ties nuokalne Klaipėdos gatvės susiaurėjimas (dvarvietė ir gyvenamieji namai), žemiau – planuojama sankryža ir vėl siaura atkarpa į tiltą. Įrengus tokią sankryžą, kokia suplanuota dabar, kalno papėdėje neišvengiamai susidarys eismo trikdžiai.
Manoma, kad kelių kilpų eismas išspręstų daugelį klausimų, pavyktų išsaugoti išskirtinį kraštovaizdį ir jo vertybę - ąžuolus.
Tauralaukio dvarvietės medžiai senoliai
Gegužės 16 dieną medžiai išmatuoti, atliktas bendras jų dendrologinis įvertinimas.
Trylika paprastųjų ąžuolų pagal jų išorę yra 80-250 (320) metų amžiaus, išaugę kas 8-10 metrus, šaknynas, kamienai ir lajos gerai išsivystę.
Medžiai pasiekę fizinę brandą, žievė sveika, ryškus rūšiai būdingas raukšlėtumas. Medžiai žydi ir brandina giles. Pražydo jie ir šį pavasarį. Trijų medžių viršūnių po dvi tris šakas nudžiūvę. Ketvirto ąžuolo pažemėje nuo gatvės pusės yra žymūs sniego valytuvo ar žoliapjovės nubrozdinimai.
Bendrai vertinant medžių būklė gera. Tarp brandžių medžių pasodinti du (apie 45-50) metų amžiaus ąžuolai ir dvi mažalapės liepos (25-40 metų amžiaus). Kairiojoje gatvės pusėje, palei dvarvietės kiemą, auga 180 ir 280 metų amžiaus mažalapės liepos, paprastasis kaštonas (110 metų) ir 45-50 metų amžiaus vinkšna.
Kelių šimtų metų paveldas
Kairiąjame Dangės krante per šiandieninio Mažojo Tauralaukio dvaro valdas jau XV a. ėjo pagrindinis kelias į Žemaitiją. 1648 m. dvarelių savininkas buvo Hansas Baumgartenas, jis ėjo miško prižiūrėtojo ir Memelio teismo nario pareigas. 1698 metais šį ir netoliese buvusį H. von Huelso dvarelį įsigijo Gerhardtas von Rönne, manoma Gargždų dvaro savininkų giminės pirmtakas.
XVIII amžiuje dvareliai minėti kaip Mažojo Tauralaukio valdos ir puoselėti karta iš kartos, perduodami savininkams ar jų giminių atstovams. Šiandieninis prieš du metus atnaujintas dvaro pastatas statytas XIX a. pabaigoje, tačiau sienose ir aplinkiniuose želdynuose sugulę daugelio istorinių sluoksnių palikimas.
Istorinio miesto erdvių žymenys
Tauralaukio dvarvietė ir aplinkiniai želdynai išskirtinis upės slėnio gamtos, XIX a. pradžioje sodintų želdynų ir miesto kultūros istorijos darinys. Antro tokio išbaigto kraštovaizdžio Lietuvoje mažai kur aptiksime. Tik reikia mokėti juos pastebėti ir deramai įvertinti ir branginti.
Savaiminiai ąžuolai yra Vakarų Lietuvos Dangės slėnio (Baltijos ledyno pakraštinių moreninių kalvų) miškų, pajūrio lygumos ąžuolynų liekana. Sodintieji ąžuolai senoliai yra dalis istorinio dvarvietės ir kelio į Memelį, bei artimiausių priemiesči ir pagrindinių gatvių ąžuolų tinklo dalis. Ąžuolai ženklino miesto vartus, pagrindines gatvių ašis ir dvarvietes. XVII- XIX a. gyvieji žymenys ryškus mieste, dalis jų nustelbti naujųjų gyvenamųjų rajonų statinių.
Ryškiausi istorinio kraštovaizdžio dėmenys yra Klaipėdos miesto Herkaus Manto, Kūlių Vartų ir Butsargių gatvėse. Kita ąžuolais ženklinta miesto gatvių ašis nusidriekusi Minijos gatve iki Smeltės gyvenamojo rajono, ji ženklinta medžių senolių mažalapių liepų, paprastųjų uosių ir brandaus amžiaus kaštonų. Mažojo Tauralaukio dvarvietės apylinkių želdynai Klaipėdoje, atvaizduoti 1613, 1757 ir 1910 metų žemėlapiuose. Ištisa Memelio pramoginio ir pažintinio gyvenimo veikla buvo susijusi su istorinio Tauralaukio gamtine aplinka.
Puoselėtas Karališkosios šeimos atminimas
Tauralaukis Memelio krašto ir Rytprūsių kultūros istorijoje išskiriamas pirmiausia kaip ypatinga miestiečių atida atminimų ženklų gausa Prūsijos karalių šeimai ir jos lankymuisi ir gyvenimui 1807 metais. Su šiais vardais siejamos Dangės upės slėnio gamtinių vertybių pažinimas.
Karališkosios giminės atstovų atminimo ženklai Tauralaukyje buvo karalienės Luizės / Karalių ąžuolas, sunaikintas atminimo akmuo, karališkosios šeimos ir dvaro pasivaikščiojimų takai ir pramogų vietos, gretimais esantis Velnio akmuo ir upės slėnio šimtametis ąžuolynas.
Krašto kultūrinis ir gamtos paminklai išsaugoti ir puoselėti kaip ypatingi krašto praeities žymenys, naudojami miesto gyventojų kasdienai ir kaip gerbūviui ir įkvėpimo šaltinis. Praradęs Tauralaukio ąžuolynų vientisumą seniausias Lietuvos miestas nustos karališkosios miesto istorijos praeities ir dalelies želdynų apsaugos istorijos liekanų.
Išskirtinė galimybė kūrybinei raiškai
Atvira Dangės slėnio erdvė, pakankamas lėšų kiekis istoriniame kraštovaizdyje atveria galimybes įgyvendinti kūrybingus, išskirtinę aplinką tausojančius sprendinius. Gaila, kad iki šiol universitetinis miestas neišsiugdė miestą mylinčių ir kūrybingai ir dėmesingai aplinką kuriančių kraštotvarkos ir miesto planavimo žinovų, į kurių balsą įsiklausytų Klaipėdos miesto savivaldybės bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, kelių projektavimo tarnybos atstovai.
Dangės upės slėnis ir kelias į Tauralaukį yra galimybė įgyvendinti kūrybiniam sumanymui, ir visa tai už tas pačias Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas tiesti keliams ir gerinti jų būklę.
Nesunkiai galima išsaugoti istorinius ąžuolus, nutiesti saugią kryžkelę, lietaus vandenų nuotekio vamzdyną, atskiromis kilpomis perskirti automobilių juostą nuo dviračių tako. Esamoje erdvėje išsitektų poilsio ir vietos apžiūros aikštelė, atšakos į Dangės slėnio parką ir priešingoje gatvės pusėje į prekybos centrą.
Išsaugotas Rykantų Viktoro Bergo ažuolas
Lietuvoje turime kelis ąžuolų išgelbėjimo pavyzdžius. Primintinas įvykis iš Lietuvos gamtosaugos praeities. 1965-1970 m. tiesiant kelio A1 Vilnius–Kaunas atkarpą (1988 m. baigta tiesti kelio dalis į Klaipėdą) skiriamojoje juostoje ties 22-uoju kilometru augo paprastasis ąžuolas. Pagal projektą medį reikėjo pašalinti – respublikinės ir sąjunginės svarbos kelias. 1971 m. kreiptasi į gamtosaugos komiteto pirmininką Viktorą Bergą (1906-1983), skirta nemažai pastangų medžiui išsaugoti. Medis paskelbtas gamtos paminklu, padaryta apsauginė juosta šaknims, o 1987 m. medis paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu. Ne visi važiuojantieji žino, kad išskirtinis ąžuolas (200 metų amžiaus) vadinamas Rykantų arba gamtosaugininko V. Bergo ąžuolu.
Prano Lideikio gatvės „želdynų salos“
Kitas pavyzdys iš Klaipėdos. 1985 metais buvo tvarkoma Prano Lideikio gatvės kryžkelių ir aplinkinių apvažiavimo juostų tinklas. Naujai įrengtame greitkelyje žaliosiose salelėse buvo pasodintos šiandien jau 40 metų amžiaus išlakios paprastosios pušys ir mažalapės liepos. Pastebėtina, eismas čia didesnis nei į Tauralaukį, pagrindinis kelias į Melnragę, Palangą ir Kretingą.
Tauralaukio ąžuolus ne kartą pavyko išgelbėti ankstesnių kelio pertvarkų metu. Išskirti į salelę jie pasiekė brandą. Gretimais pavyko išsaugoti prie „Norfos“ esantį ąžuolą senolį ir jo aplinką.
Nematau kliūčių, kad vykdant numatytas kelio pertvarkas - jos būtinos, tačiau atlikus nedideles pataisas dabartiniame projekte, būtų galima išsaugoti ąžuolus ir nesunaikinti vertingo istorinės ir gamtinės aplinkos kraštovaizdžio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą