Vakar susitikę palydėti senuosius metus, mokyklos auklėtiniai kartu su vadovu dalijosi savo svajonėmis, ko laukia iš ateinančiųjų.
Vaikų norai paprastai panašūs. Kaip ir daugelis, V. Chomičenko auklėtiniai svajoja turėti savo kompiuterį, telefoną, fotoaparatą, pamatyti gyvą Kalėdų Senelį. Tačiau kai kurių svajonės ne tokios vaikiškos.
"Norėčiau, kad gyventume didesniame bute", - nedrąsiai pratarė viena mergaitė.
"O apie ką dar galima svajoti, kai devynių asmenų šeima, kurioje auga ir kūdikis, glaudžiasi vos 11 kvadratinių metrų kambarėlyje", - atsiduso V. Chomičenkas.
"10 talentų" mokykla ne vienam sunkesnėmis sąlygomis augančiam mažajam klaipėdiečiui jau yra tapusi tarsi antraisiais namais. Kasdien čia susirenka per 10 vaikų iš įvairių šeimų.
"Būna ir taip, kad ateina vaikai vos iš dviejų šeimų, o kambarys jau pilnas. Atrodo, turime viską, ko reikia. Bet norėtųsi, kad būtų daugiau savanorių, kurie rastų laiko ateiti ir išmokyti vaikus kad ir elementarių dalykų. Dabar daugeliui jų kompiuteris reikalingas tik žaidimams pažaisti. Būtų gerai, kad jie išmoktų rinkti tekstus, o gal ir programuoti. Reikia, jog jie suvoktų, kad kompiuteris gali būti ir darbo priemonė", - pasakojo V. Chomičenkas.
Jis neabejoja, kad visų Lietuvoje egzistuojančių blogybių priežastys - nenoras ne tik padėti, bet ir bendrauti su esančiais šalia. Ir visa tai perima suaugusiųjų pasaulį atidžiai stebintys vaikai.
"Bendruomenė gali egzistuoti tik tada, kai gyveni ir žinai, kaip gyvena tavo kaimynas", - įsitikinęs V. Chomičenkas.
Paklaustas, kaip jis švęs Naujuosius, vyras juokavo: "Pažiūrėsime, kaip į orą išmeta pinigus ir eisime miegoti."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą