Verčiamas naujas konteinerių krovos puslapis

Verčiamas naujas konteinerių krovos puslapis

Sekmadienio rytą laukiama atplaukiant į LKAB "Klaipėdos Smeltė" kompanijos MSC konteinervežio "MSC Franceska". Jis - didžiausias kada nors į Klaipėdos uostą atplaukęs laivas. Tai nemenkas iššūkis tiek Uosto direkcijai, tiek krovos kompanijai. Gera žinia ta, kad pagaliau Lietuvos uoste visu pajėgumu pradeda veikti konteinerių paskirstymo centras, kurio laukta ne vinerius metus. Vien dėl jo į mūsų uostą per mėnesį atplauks keliolika laivų daugiau.

"Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška sako, kad po "MSC Franceska" netrukus į Klaipėdos uostą atplauks dar 2 metrais ilgesnis laivas. Taigi okeaniniai gigantai jau pradeda šturmuoti mūsų uostą.

"Laukia didžiulis išbandymas. Šis laivas pagal gabaritus gerokai skirsis nuo tų, kurie iki šiol ateidavo į Klaipėdos uostą", - sako Rimantas Juška.

"Tokių laivų atėjimas dar kartą patvirtina pasaulinę tendenciją - laivų parametrai sparčiai didėja, tad uostas turi būti pasirengęs priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tam uostas ir rengiasi - baigiamas uosto bendrasis planas, numatantis ateityje uostą plėsti, taip sukuriant pridėtinę vertę visam regionui ir šaliai," - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Laivas konteinervežis "MSC Francesca" yra 363 metrų ilgio, 46 m pločio. Maksimali jo grimzlė - 16 m. Klaipėdos uoste leistina maksimali grimzlė - 13,4 m.

Šiemet gegužę "Klaipėdos Smeltėje" visu pajėgumu pradėjo funkcionuoti konteinerių paskirstymo centras, apie kurį kalbėti buvo pradėta dar 2013-aisiais. Infrastruktūra buvo įrengta 2015-aisiais. Centrui pradėti funkcionuoti visu pajėgumu trukdė nemažai veiksnių.

Dabar situacija pasikeitė ir į konteinerių paskirstymo centrą Klaipėdoje jau plaukia okeaniniai laivai, gabenantys konteinerius, skirtus plukdyti fideriniais laivais į gretimų Baltijos šalių uostus. Iki šiol Baltijos jūroje tranzitiniai konteineriai, atgabenti okeaniniais laivais, buvo kraunami tik Gdanske.

Gegužę iš 18 kompanijos MSC okeaninių laivų į Klaipėdą atplaukė tik 4, o birželį tikimasi jų sulaukti kur kas daugiau. Numatoma, kad per savaitę atplauks 2 okeaniniai laivai, o konteinerių išplukdyti į Talino, Sankt Peterburgo ir Helsinkio uostus atvyks keli mažesni laivai.

Kompanija "Smeltė" per mėnesį ketina krauti 35-45 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), tad ji gerokai didins Klaipėdos uosto krovos apimtis. Iki 2021 metų "Smeltė" planuoja krauti jau 1 mln. TEU. Šiemet kompanija tikisi perkrauti apie 0,5 mln. TEU.

Planuojama, jog atsiradus konteinerių paskirstymo centrui konteinerių krova artimaisiais metais didės nuo 40 iki 70-80 tūkst. TEU.

Realią ekonominę naudą pajus ne tik Uosto direkcija, surinkdama daugiau rinkliavų iš atplaukiančių laivų, jau nekalbant apie krovos augimą, bet ir miestiečiai, kuriems krovos įmonėje atsiras naujos gerai apmokomos darbo vietos. Per šiemet ir ateinančius metus "Smeltė" ketina priimti 150-180 naujų darbuotojų.

Pasak A. Vaitkaus, konteinerių krova Lietuvos uoste sparčiai auga. Dar pernai per mėnesį buvo krauanama 50 tūkst. TEU, o šiemet per mėnesį - jau 66 tūkst. TEU. Uosto direkcijos vadovas džiaugiasi, kad konteinerių krova sparčiai didėja ir Klaipėdos uostas išlaiko lyderio rytinėje Baltijos jūros pakrantėje pozicijas. Jis pabrėžė, kad Klaipėdos konteinerių terminalas kuria didžiulę pridėtinę vertę bei daro uostą inovatyvų.

"Didesniems laivams reikia didesnio teritorijos ploto kroviniams sandėliuoti. Laivas negali stovėti prie krantinės ir laukti krovinio, nes jo prastovos labai brangiai kainuoja. Tam, kad uostas išlaikytų augimo tempą, privalome vystyti infrastruktūrą ir būti pasirengę dar didesniam krovinių srautui, taip pat turime ambicijų ateityje priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Esant tokiam krovinių kiekio augimui, koks yra fiksuojamas pastaraisiais metais, skaičiuojama, kad apie 2025 m. uosto galimybės bus išnaudotos", - teigia A. Vaitkus.

Sidebar placeholder