Klaipėdos jūrinė bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, premjerą Saulių Skvernelį, susisiekimo ministrą Roką Masiulį ir LRT tarybos pirmininką Liudviką Gadeikį, kuriame reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu viešoje erdvėje skleidžiamos informacijos apie valstybės valdomo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (KVJUD), jos vadovą Arvydą Vaitkų ir visą Klaipėdos valstybinį jūrų uostą.
Pranešime rašoma, kad kyla klausimas, ko siekia Lietuvos nacionalinis transliuotojas, platindamas esą ne visada tikrovę atitinkančią ir šališką informaciją, kuri, jų nuomone, kenkia dalykinei vienintelio šalies jūrų uosto, kaip strateginės reikšmės valstybes objekto, reputacijai.
Pasak jų, metamas „šešėlis“ ir tendencingai formuojama visuomenės nuomonė kenkia uosto įvaizdžiui ir visai Lietuvos transporto sistemai. Taip pat kelia grėsmę ir šalies nacionaliniam saugumui.
Viešo kreipimosi iniciatorių teigimu, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas dalyvauja intensyvioje konkurencinėje kovoje.
„Nerimą kelia valstybės įmonės puslapyje pateikta detali informacija apie visuomeninio transliuotojo metodus rengiant tyrimą, kuris meta „šešėlį“ visam uostui.
Tokiu būdu kaimyniniai uostai gali lengvai pasiekti konfidencialią medžiagą apie uoste vykstančius procesus.
Mūsų žiniomis, dėl šališkos ir neobjektyvios publikacijos uosto direkcija kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorių“, - rašoma pranešime.
Jame reiškiama viltis, kad visuomenę klaidinanti informacija bus paneigta, o viešosios informacijos rengėjas dėl Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bus įspėtas.
„Visuomeninio transliuotojo skleidžiama šališka ir neobjektyvi, visuomenę klaidinanti informacija gali turėti skaudžių ekonominių pasekmių.
Manome, kad tendencingai formuojama negatyvi nuomonė apie Klaipėdos valstybini jūrų uostą gali daryti įtaką krovinių savininkų apsisprendimui pereiti dirbti į kitus regiono uostus“, - skelbiama pranešime.
Pasak pranešimo iniciatorių, tokiu atveju kiltų grėsmė Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui prarasti krovinių srautus bei pajamas. Taip būtų padaryta didelė žala visai Lietuvos ekonomikai, kiltų grėsmė šalies nacionaliniam saugumui.
Teigiama, kad A. Vaitkaus asmeninio indelio bei KVJUD dėka pastaraisiais metais deramai atsigręžta į jūrinę bendruomenę, jūrines tradicijas ir jų išsaugojimą bei puoselėjimą.
„Ypač tai išryškėjo po Lietuvos saugios laivybos administracijos panaikinimo, ją reorganizavus į Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamentą“, - rašoma pranešime.
Manoma, kad pastaruoju metu vienpusiška ir neigiama informacija yra skleidžiama sąmoningai, todėl, jausdami atsakomybę, jūrinės bendruomenės nariai neigiamai vertina, jų nuomone, skubotus ir neapgalvotus sprendimus, kurių galimai siekia atitinkamos suinteresuotos pusės.
ELTA primena, kad sausį susisiekimo ministras R. Masiulis nušalino A. Vaitkų nuo dalies sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai dalyvavo A. Vaitkaus rinkimų kampanijoje.
Po rinkimų, kovo 18 d., A. Vaitkus grįžo vadovauti Klaipėdos uostui, tačiau, kaip Eltai sakė R. Masiulis, jis liko nušalintas nuo sprendimų, susijusių su tomis įmonėmis, su kurių vadovais galimai turėjo neskaidrių ryšių.
Susisiekimo ministras taip pat sakė, kad kyla klausimas, ar A. Vaitkaus pavaldiniai neturi interesų konflikto, jei jie spręs tų įmonių klausimus.
Dėl to ministras sakė kreipęsis į Valdymo koordinavimo centrą (VKC), Vyriausiąją rinkimų komisiją ir įmonės valdybą, kad jos įvertintų situaciją.
VKC nurodė, kad turi būti siekiama, jog valstybės valdomos įmonės būtų atskirtos nuo politinės įtakos formuojant valdybą, skiriant ir atleidžiant įmonės vadovą.
Praėjusį pirmadienį ministras gavo išvadas iš Uosto direkcijos valdybos ir pranešė atšaukiantis A. Vaitkų iš pareigų. Ta diena buvo paskutinė A. Vaitkaus darbo diena.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą