Piktinamasi ir tuo, kad tokios permainos suplanuotos už jūrinių organizacijų nugaros.
Susisiekimo ministerija savo ruožtu akcentuoja, kad siekia sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą ir racionaliau naudoti išteklius. Esą nėra jokių prielaidų teigti, kad jūrininkai dėl tokios reorganizacijos gali nukentėti. Jiems reikalingi leidimai ir toliau bus išduodami Klaipėdoje. Kartu tikinama, kad analogiški pertvarkymai buvo atlikti Švedijoje, Suomijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Procesas jau vyksta
Atitinkamo Vyriausybės nutarimo projektą parengė Gintarė Vizbaraitė, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento vyresnioji patarėja. Projekte rašoma, kad tokio reorganizavimo tikslas - mažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius. Po reorganizavimo veiktų biudžetinė įstaiga Valstybinė kelių transporto inspekcija. Ji vykdytų ir Lietuvos saugios laivybos įstatyme numatytas funkcijas.
LSLA direktorius Robertinas Tarasevičius nuo komentarų susilaiko. Jis tik patvirtino, kad LSLA gavo minėtą Vyriausybės projektą, kad parengtas planas, sudaryta darbo grupė, kuri turi jį įgyvendinti. Ši procesą kuruoja Vandens ir geležinkelių transporto departamento direktorius Andrius Šniuolis.
"Kokia bus struktūra, kokie etatai, dar neaišku, tad labai sudėtinga ką nors komentuoti. Faktas tas, kad ir pavadinimo, ir tokios atskiros įstaigos neliks, visa vadovybė bus Vilniuje. Vienas pagrindinių sunkumų tai, kad viena ir gana didelė įstaigos dalis bus Klaipėdoje. Labai sunku komentuoti, nes kol kas nieko nežinau, gal viskas bus labai gerai", - sakė R. Tarasevičius.
Juokinsime pasaulį?
Pasak Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomojo direktoriaus Gintauto Kutkos, ta naujiena nukrito tarsi iš dangaus.
"Dabar sklando daug visokių gandų, nes matome tik pakibusį projektą ir tai, kad viskas daroma skubos tvarka, konsultacijos su visuomene nenumatytos. Viskas atrodo taip, tarsi nuogam reikia lėkti į dilgėles. Susitiksime su įstaigos direktoriumi, tada išreikšime savo poziciją. Kita vertus, nėra ko slėpti ir vynioti į vatą, tiesiog norima panaikinti šią instituciją, ir viskas", - sakė G. Kutka.
Jo manymu, tokia reorganizacija daroma vadovaujantis Skandinavijos šalių patirtimi, kai visų transporto rūšių inspektuojančios įstaigos jungiamos į bendrą darinį.
"Mums kyla daug klausimų, esame labai susirūpinę. Jūrininkams išduos knygeles Kelių inspekcija? Tai būtų pasaulio juokinimas. Spėju, kad ateityje sujungus tas įstaigas būtų keičiamas pavadinimas. Bet tas pereinamasis laikotarpis, kol susijungs, kol ką, bus mistinis", - sakė G. Kutka.
Permainos už nugaros
Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža tokias permainas vadina didžiausia nesąmone.
"Vadovaujant buvusiam susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui irgi buvo padaryta didžiausia nesąmonė - sujungė Vandens ir Geležinkelių transporto departamentus. Dabar nuvažiavus į Susisiekimo ministeriją mažai su kuo begali pasišnekėti jūriniais klausimais", - sakė LJS vadovas.
Anot jo, prasčiausia tai, kad rengiamasi daryti tokius dalykus ir nesitariama su tais, kurie yra susiję su tuo darbu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
"Už nugaros kažką padaro trinkt, brinkt. Lygiai taip Seime buvo panaikinta Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Dabar labai daug kalbama, vyksta susitikimai, organizuojama konferencija dėl jūrų tarybos įsteigimo. Įdomu, kas tada užsiims jūriniais reikalais - Kelių inspekcija? Nesąmonė didžiausia. Kelininkai važiuos į Tarptautinės jūrinės organizacijos (IMO) konferencijas, suvažiavimus? Turi būti jūrinė administracija. Lietuvos jūrinių laivų registre yra 98 laivai", - įsitikinęs P. Bekėža.
Jis nėra girdėjęs, kad jūrų valstybė neturėtų jūrinės administracijos. Pasak P. Bekėžos, kai buvo kuriama LSLA, jūrininkai sakė, kad tai turi būti Jūrų administracija, bet jų balsas nebuvo išgirstas.
"Kas dabar užsiima jūriniais dalykais, be LSLA? Trys darbuotojai Vandens ir geležinkelių transporto departamente? Ten priimti nauji žmonės, neturintys užtektinai patirties, išgirdę jūrinius terminus, tik ausimis karpo ir nesusigaudo, kas tai yra", - kalbėjo LJS vadovas.
P. Bekėžos teigimu, šią savaitę šis klausimas bus svarstomas LJS tarybos narių susirinkime. Ketinama rašyti raštą Susisiekimo ministerijai, šalies premjerui. Žadama susisiekti su klaipėdiečiais Seimo nariais.
"Kolchoziškas" sprendimas
Kapitonas Ričardas Lučka, daug metų dirbęs Klaipėdos uosto kapitono pavaduotoju, taip pat tada, kai buvo kuriama LSLA, sako esantis prieš tokią reorganizaciją.
"Tai juokas, anekdotas. Taip išeina, kad naikinama samprata, jog Lietuva jūrų valstybė. Ar kelininkai važiuos ir į Europos jūrų saugumo agentūrą? Čia Vilniaus "išmislai". Aš visiškai nusivylęs tokiais dalykais", - sakė R. Lučka.
Pasak jo, net Šveicarijoje, neturinčioje jūros, bet turinčioje laivyną, yra Jūrų administracija.
"Nesuprantu, kaip gali būti jūrinė valstybė be jūrinės administracijos. Manyčiau, kad galėtų nebūti to Vandens transporto departamento Susisiekimo ministerijoje, o Jūrų administracija turi būti. Tačiau ministerijai reikalingi klapčiukai. Kai departamente neliko Juozo Darulio, neliko ir autoritetų, galinčių ką nors pasakyti. Tai - "kolchoziškas" sprendimas", - kalbėjo kapitonas.
"Gal galim sujungti katalikus, musulmonus, dar kokio nors kito tikėjimo žmones ir pastatyti vieną bažnyčią? Tai ir čia tas pats. Juk jau sujungė vidaus vandenis su jūra (turimas omenyje 2010 m. priimtas sprendimas Valstybinę vidaus vandenų laivybos inspekciją prijungti prie Lietuvos saugios laivybos administracijos. - Autor. past.). Nieko neišėjo - ištisas "bardakas", bet aiškinama, kad geriau, ir viskas. Kai paklausiau, ką apie uostą kalbėjo Dainius Kepenis senjorams... Nežinau, ką reikia daryti, kai žmonės, neturintys jokio supratimo apie uostą, nori imti jam vadovauti. Gerai, kad jau esu senas, greitai nebematysiu, kad daroma nesąmonė po nesąmonės", - sakė tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris, vienas iš LSLA steigimo iniciatorių.
Pasak S. Šilerio, jūrinė administracija Lietuvai reikalinga tam, kad jos jūrininkų diplomai būtų pripažįstami visame pasaulyje. Pagal IMO taisykles jūrinė administracija prižiūri jūrininkų rengimą, uosto saugumą. Viso to esą reikia tam, kad išliktų jūrinės valstybės pagrindai.
"Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduotas jūrininko diplomas - neįsivaizduojama naujovė. Kas prižiūrės tarptautinių jūrinių konvencijų, kurias ratifikavo Lietuva, vykdymą? Kad iš tokio jovalo išeitų kažkas gero, neįsivaizduoju. Manau, kad tas, kas pasiūlė visa tai daryti, neįsivaizduoja visos situacijos. Be abejo, administracija yra išsipūtusi, bet reikėtų sumažinti pareigybes. Manau, jūrininkai šiuo atveju tylėti neturėtų", - kalbėjo kapitonas.
Viskas į Vilnių?
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila primena, kad LSLA teikia paslaugas kelioms socialinių partnerių grupėms - laivų savininkams, verslo atstovams, Lietuvos jūrininkams (7 tūkst. žmonių, turinčių galiojančius jūrinius dokumentus). Be to, ji atlieka mokymo įstaigų, rengiančių jūrininkus, priežiūrą.
"Priimtas staigus sprendimas, nederinant jo su socialinėmis grupėmis. Abejoju, kad per tokį trumpą laiką būtų galima performuoti tokį sudėtingą mechanizmą, tokią įstaigą, atliekančią labai svarbias funkcijas. Turi dirbti specialiai toms funkcijoms vykdyti parengti specialistai. Nors pats esu jūrininkas, bet man inspektuoti laivą nebūtų taip paprasta, reikėtų mokytis", - kalbėjo profesorius.
Jo manymu, ta reorganizacija, jeigu bus daroma labai skubotai, neįvertinus visų niuansų, gali pagimdyti daug problemų.
"Vilniuje bus tie, kurie priima sprendimus - intelektinė dalis, o Klaipėdoje liks tik vykdomoji grandis. Šios grandys bus atskirtos, tad kyla klausimas, ar sprendimus priimančioji turės užtektinai informacijos ir galimybių įsigilinti, kad priimtų teisingą sprendimą. Toks sumanymas kelia nerimą. Kyla labai daug klausimų. Manau, toks sprendimas neatitinka regionų plėtros politikos, nes elgiamasi priešingai - smegenys keliamos į Vilnių. Jis neatitinka ir jūrų tarybos sukūrimo iniciatyvos", - sakė V. Senčila.
Jam žinoma, kad yra šalių, kuriose priimti panašūs sprendimai, tačiau, anot profesoriaus, tos reformuotos institucijos yra sostinėse, kurios yra prie jūros. V. Senčilos teigimu, jose visiškai kitokia situacija. Artimiausi mūsų kaimynai latviai tokių žingsnių nedaro. Jie netgi turi atskirą jūrininkų diplomavimo instituciją.
"Vykdys tas pačias funkcijas, tik efektyviau"
Rūta DIRSIENĖ, Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vedėja
Lietuvoje jau seniai ir ne kartą buvo svarstoma ir diskutuojama apie vienos transporto eismo saugos institucijos, apimančios kelių, geležinkelių, vandens ir aviacijos transporto sektorius, sukūrimą, tačiau pritrūkdavo politinės valios tai įgyvendinti.
Septynioliktosios Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta sumažinti valstybės institucijų skaičių, racionalizuoti viešojo sektoriaus išlaidas, konsoliduoti valstybės įstaigų bendrąsias funkcijas. Pagrindinis reorganizacijos tikslas - sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti šių įstaigų veiklą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius. Tiesioginė konsolidavimo nauda apima valdymo ir administracinių kaštų mažinimą, susijusį su galimybe sumažinti darbuotojų skaičių, pirmiausia finansų, personalo, IT, teisės, dokumentų valdymo ir panašiose srityse. Taip pat - efektyvesnį turto panaudojimą, mažesnį resursų poreikį.
Lietuvos saugios laivybos administracijos reorganizacijos procesus planuojama baigti iki rugpjūčio 31 dienos, kaip ir Valstybinės geležinkelių inspekcijos. Atitinkamai ateityje bus svarstomas klausimas ir dėl Civilinės aviacijos administracijos reorganizacijos.
Vyriausybei priėmus sprendimą reorganizuoti Lietuvos saugios laivybos administraciją, bus tvirtinamas reorganizavimo sąlygų aprašas, kuriame bus nustatytos konkrečios reorganizacijos datos. Tuomet bus atlikta funkcijų peržiūra ir parengta nauja institucijos struktūra.
Reorganizacijos metu Valstybinės kelių transporto inspekcijos, prie kurios jungiamos kitos institucijos, pavadinimas išliks nepakitęs, tačiau ateityje bus svarstoma dėl pavadinimo keitimo.
Nėra jokių prielaidų teigti, kad jūrininkai gali nukentėti todėl, kad jūrininkų knygelėse bus įrašyta, kad diplomą išdavė Valstybinė kelių transporto inspekcija, o ne Lietuvos saugios laivybos administracija. Nauja institucija vykdys tas pačias funkcijas kaip ir dabar esanti Lietuvos saugios laivybos administracija - tik efektyviau. Klaipėdiečiai jūrininkai į Vilnių važinėti neturės, reikalingi leidimai ir panašiai ir toliau bus išduodami Klaipėdoje.
Analogiški struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti Švedijoje, Suomijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą