Žardės piliakalnis skęsta biurokratijos liūne

2018-05-02 16:01

Klaipėdos savivaldybė, ketinusi dar šiais metais sutvarkyti ir pritaikyti lankytojams Žardės piliakalnį, konstatuoja, jog šiais metais greičiausiai nepavyks to padaryti dėl Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus sukurtų kliūčių. Tvarkybos darbams suplanuoti 200 tūkstančių eurų greičiausiai bus panaudoti kitoms reikmėms, o dėl teisės tvarkyti piliakalnius Savivaldybė ketina kreiptis į teismą.

"Absurdas yra, jog Kultūros paveldo departamentas baksnoja, kad Klaipėda turi tik du - Žardės ir Purmalių piliakalnius ir nesugeba jų sutvarkyti, tačiau, kai Klaipėdos savivaldybė imasi tai daryti - tas pats Kultūros paveldo departamentas pastato biurokratinių kliūčių sieną", - sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Smeltalės dešiniajame krante. Aikštelė apvali, 30 m skersmens, aplink apjuosta iki 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimu, kuris geriausiai išlikęs vakarų pusėje. Šlaitai vidutinio statumo, 3-8 m aukščio.
Piliakalnis apardytas apkasų ir duobių, apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais, apatinės šlaitų dalys dirvonuoja, vakariniu šlaitu praeina lauko kelias.
Piliakalnis žinomas ir Kuncų bei Bandužių vardais.
Į pietvakarius nuo piliakalnio 12,6 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1990-1991, 1993-1994, 1996, 1999-2000 m.). Joje rastas iki 1,7 m storio XI-XIII a. kultūrinis sluoksnis su išlikusiomis medinių pastatų liekanomis, židiniais, akmenų krosnimis, geležies lydymo krosnele, žalvarinėmis segėmis, audimo staklių pasvarais, laivų kniedėmis, stiklo karoliais, lygia ir žiesta keramika, gyvulių kaulais. 600 m į šiaurę yra II-XIII a. Bandužių kapinynas, tyrinėtas 1974, 1985-1989 m.
Piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Žardė.
Piliakalnis datuojamas I tūkst.-XIII a.
Pernai rugsėjį pirmą kartą ant Žardės piliakalnio buvo minimas lygiadienis. Pasak jį organizavusio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus, archeologo Jono Genio, progų tai daryti buvo ne viena: ir lygiadienis, ir Piliakalnių metai, ir Klaipėda - Lietuvos kultūros sostinė, ir Baltų vienybės diena.
Šventės dalyviai buvo supažindinti su piliakalnio istorija, archealoginiais tyrinėjimais, vyko įvairios pramogos.

Reikalauja įgaliojimo

Pasak V. Juškos, Klaipėdos savivaldybė parengė projektą Žardės piliakalniui tvarkyti. Projektas, anot pašnekovo, yra gana sudėtingas. "Jis susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje suplanuoti bendrieji statybos darbai: įrengti automobilių stovėjimo vietas, poilsio vietą netoli Žardės ežerėlio įrengti, išvalyti ežerėlį. Kita dalis skirta paveldosauginiams darbams: piliakalnio šlaitams, želdiniams tvarkyti, laiptus ir takus įrengti. Neketiname dangoraižių ant piliakalnių statyti. Įgyvendinus projektą pietinėje miesto dalyje atsirastų naujas rekreacinis plotas, kultūrinė bei edukacinė oazė", - argumentavo V. Juška.

KPD Klaipėdos skyrius išdavė sąlygas bendrųjų statybos darbų projekto daliai, tačiau neišdavė sąlygų paties piliakalnio tvarkybos ir išsaugojimo projektui. Kultūros paveldo departamento (toliau KPD) Klaipėdos skyrius pareikalavo iš Savivaldybės piliakalnių valdymo teisę patvirtinančių dokumentų.

"Kadangi piliakalniai yra valstybinėje žemėje, gavome sutikimą įgyvendinti projektą iš Nacionalinės žemės tarnybos (toliau NŽT), tačiau KPD Klaipėdos skyriui jo nepakako. Jų nuomone, NŽT turi suteikti įgaliojimą arba pati kreiptis dėl tvarkybos darbų. Tačiau NŽT tokios praktikos netaiko, ji savo veiklą grindžia sutikimais. O argi ne keista, jog vienu atveju (pirmojoje projekto dalyje) KPD Klaipėdos skyriui netrukdo mūsų planas tvarkytis valsybinėje žemėje, o antru atveju jie randa priežastį neišduoti sąlygų ir nederinti projekto?", - piktinosi V. Juška.

Pažadai liko pažadais

Vasario mėnesio pradžioje Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška ir architektė Laima Šliogerienė, rengianti Žardės piliakalnio tvarkybos projektą, susidariusią situaciją aptarė su KPD vadove Diana Varnaite Vilniuje.

"Praėję metai buvo Piliakalnių metai ir labai daug piliakalnių Lietuvoje buvo tvarkoma. Mūsų žiniomis, kitose savivaldybėse tokių dokumentų nebuvo reikalaujama. Net vienam didžiausių Žemaitijoje Medvėgalio piliaklniui, kuris taip pat yra valstybinėje žemėje, tvarkyti nebuvo reikalaujama nei žemės nuosavybės, nei sklypų dokumentų. Klausėme KPD vadovės, kodėl tokia dviprasmiška situacija, ir nevienodi standartai", - pasakojo V. Juška.

Anot pašnekovo, D. Varnaitė pokalbio metu pripažino, jog padėtis yra netoleruotina, tačiau pažymėjo, jog KPD Klaipėdos skyriaus reikalavimai teisėti, tik paveldo tvarkybos reglamentas - neteisingas. KPD vadovė klaipėdiečiams pažadėjo, kad pasirūpins pakeisti paveldo tvarkybos reglamentą.

"Buvo žadama, jog sprendimas bus iki Vasario 16-osios, bet praėjo Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, sulaukėme ir gegužės 1-osios... Tenka konstatuoti, kad KPD pažadai liko tik pažadais. Mūsų žiniomis, problema yra susirašinėjimai tarp Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos. Paaiškėjo, jog keistinas ne Kultūros paveldo tvarkybos reglamentas, o Archeologijos paveldo tvarkybos reglamentas. O tada prisidėjo dar papildomos biurokratinės kliūtys. Pagal ministerijos ir KPD nustatytą tvarką, reglamento pakeitimus turi įvertinti mažiausiai trys ekspertai. Ekspertų paslaugos perkamos viešųjų pirkimų būdu... Pirmasis pirkimas, mūsų žiniomis, neįvyko, tačiau tikslios informacijos, kaip problema sprendžiama, mums niekas neteikia", - pasakojo V. Juška.

Paveldosaugininkas pasiguodė, jog tokia situacija varo į neviltį. "Taip išeina, jog šiais metais Žardės piliakalnio tvarkyti mes negalėsime, nors ir projektai parengti, ir lėšos tam skirtos... Net jeigu KPD dabar išduotų sąlygas - projektą dar turėtų įvertinti ir suderinti ekspertai. Tam reikėtų dar mažiausiai 1,5-2 mėnesių. Faktiškai tik liepos pradžioje galėtume gauti dokumentą, kuriuo leidžiama statyba, ir Miesto ūkio departamentas galėtų paskelbti konkursą piliakalnio tvarkybos rangos darbams. Viešieji pirkimai užtruktų dar keletą mėnesių ir ateis ruduo ir neliks laiko projektui įgyvendinti. Dar bandysime prašyti NŽT, kad jie padarytų išimtį ir suteiktų mums įgaliojimą piliakalniui tvarkyti, tačiau toks stebuklas - mažai tikėtinas. Eisime teisiniu keliu - kreipsimės į teismą dėl to, kad KPD biurokratinės kliūtys neleidžia mums tvarkyti paveldo objekto. Juolab kad planuojame dar vieno - Purmalių piliaklnio - tvarkybos darbus. Šiemet numatome parengti projektą, o jį įgyvendinti planuota kitąmet", - sakė V. Juška.

GRIŪVA planas dar šiemet įvykdyti paveldosauginius Žardės piliakalnio tvarkymo darbus: sutvarkyti šlaitus, želdynus, įrengti takus ir laiptus. Redakcijos archyvo nuotr.

Artimiausiu laiku?

Kultūros ministerija, paprašyta pateikti problemą žinančių specialistų komentarą dėl Žardės piliakalnio tvarkybos, "nusiplovė rankas". Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius atsiuntė lakonišką atsakymą:

"Labai gaila, kad susiklostė tokia situacija. Informuojame, kad šiuo klausimu atsakingas KPD. KPD Klaipėdos skyriaus vedėja laikosi įstatymo raidės. Kadangi ji pavaldi KPD, tai departamento vadovai sprendžia dėl jos veiksmų teisėtumo ir teisės akto turinio atitikimo. KPD, inicijuodamas archeologijos paveldo tvarkybos reglamentų keitimus, privalo atlikti teisės aktuose numatytas procedūras, tarp jų pateikti ir trijų ekspertų išvadas. Pateikus visus būtinus dokumentus ministerija nedelsiant inicijuotų dokumentų pakeitimus."

Nepavyko tiesiogiai pasišnekėti ir su pažadus dalinančia KPD vadove Diana Varnaite. Į jai pateiktus klausimus, atsakymus pateikė KPD Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Dovilė Bielevičiūtė.

Ji patvirtino, jog KPD Klaipėdos skyriaus prašymas Klaipėdos savivaldybei pateikti visus reikalingus dokumentus norint tvarkyti piliakalnį buvo pagrįstas ir atitinkantis teisės aktus.

"Žardės piliakalnis šiuo metu neturi suformuoto kadastrinio sklypo, o Kultūros ministro patvirtinto įsakymo dėl Paveldo tvarkybos reglamento "Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinųjų apsaugos reglamentų) išdavimo taisyklių" 7.1 ir 7.2 punktai prie prašymo nurodo pateikti nuosavybę patvirtinančius dokumentus arba nustatyta tvarka įgaliojimo patvirtinimą. Todėl Klaipėdos skyriaus reikalavimai pateikti prašomus dokumentus buvo teisėti ir pagrįsti", - rašė specialistė, tačiau į klausimą,kodėl skirtingose savivaldybėse taikomi skirtingi KPD reikalavimai piliakalniams tvarkyti, atsakė, jog "kiekvienas atvejis skirtingas."

Pasak specialistės, Kultūros paveldo departamentas įsipareigojo spręsti Žardės piliakalnio tvarkybos problemą nedelsiant ir tas buvo daroma.

"KPD teikė Kultūros ministerijai pasiūlymus, kaip galima taisyti teisės aktus, sudarant savivaldybėms galimybes tvarkyti piliakalnius kitokia tvarka. Paaiškėjus, kad teisės akto projektui reikia trijų nepriklausomų ekspertų išvadų, buvo organizuojami viešieji pirkimai. Pirma viešųjų pirkimų procedūra pasibaigė nerezultatyviai, nes nė vienas ekspertas nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose. Teko viešųjų pirkimų procedūrą kartoti. Po antrosios viešųjų pirkimų procedūros Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pasirašys sutartis su trimis atestuotais archeologinio paveldo apsaugos specialistais išvadoms dėl reikiamų teisės aktų pakeitimų gauti. Tai bus padaryta artimiausiu laiku. Šiems ekspertams bus pateiktas vertinimui teisės akto projektas, tačiau jį įsakymu dar turės patvirtinti Kultūros ministerija", - informavo Kultūros paveldo departamento atstovė.