Dmitrijui Balamutui greit bus 24-eri. Klaipėdietis džiaugiasi neseniai gimusia nuostabia dukra, mylinčia žmona ir puikiai besiklostančiu gyvenimu. Paklaustas, kur slypi jo laimės paslaptis, vaikinas pripažįsta – prie to prisidėjo ir radikalūs kūno pokyčiai. Per gana trumpą laiką jis atsikratė 51 kilogramo.
„Visą vaikystę buvau labai lieknas, tačiau sulaukęs 13-os metų, turėjau tam tikrų sveikatos problemų. Po jų beveik dešimtmetį svoris palengva vis augo“, - mena pašnekovas.
22-ejų metų Dmitrijus svėrė 122 kilogramus.
„Nors buvau ir stambus, turėjau panelę, tad dideli kompleksai nevargino. Gal tik prie jūros nusimauti marškinėlius buvo kiek nemalonu... Tačiau be to – buvau stambus ir su tuo susitaikęs“, - atvirauja klaipėdietis.
Tada nutiko tai, kas privertė jį susimąstyti.
„Vėliau sekė gyvenime periodas, kai išsiskyriau su panele. Tada nusprendžiau, kad metas kažką keisti ir kad aš galiu save palaužti. Viskas nuo to ir prasidėjo“, - pasakoja vaikinas.
Jokių paslapčių jis neatskleidžia – kilogramai krito dėl dviejų esminių dalykų.
„Nusprendžiau pradėti intensyviai sportuoti – boksuotis, kovoti be taisyklių. Per pirmą mėnesį numečiau 16 kilogramų. Patiko tempas, pokyčiai, kuriuos mačiau, tad tai tik dar labiau skatino tęsti pradėtą darbą.
Per savaitę būdavo penkios treniruotės. Tačiau svorio numečiau ne tik dėl to. Juk 80 proc. mūsų išvaizdos sudaro mityba“, - įsitikinęs Dmitrijus. Padėką jis reiškia ir pasiduoti neleidusiems treneriams - Dmitrijui Baranovskij, Sergėjui Brod ir Kirilui Psonko.
Anksčiau kemšamus kebabus, burgerius, lavašus ir picas pakeitė sveikesni patiekalai, pasikeitė ir porcijų dydžiai.
„Prieš tai mano meniu atrodė taip – kebabai, makdonaldai, burgeriai, lavašai, picos, angliavandeniniai patiekalai – bulvės, košės, viskas iš eilės.
Nėra jokių taisyklių. Nėra „pradėsiu nuo pirmadienio“ ar „nevalgysiu po šešių“. Viskas daug paprasčiau. Meniu susidariau pats, stebėdamas, kas tinka, kas ne. Pradėjau vartoti daugiau baltymų, tačiau visiškai neišmečiau iš raciono ir angliavandenių, kad neišsausėtum ir smegenys geriau veiktų. O šiaip, yra lygiai viena taisyklė – rečiau burną atidarinėti“, - rimtai juokavo jaunas tėtis.
„Dabar valgau viską, tačiau maistą šiek tiek normuoju ir visada stebiu situaciją. Jei matau, kad priaugau svorio, mažiau valgau tai, ko žinau, kad negalima.
Tortų, saldumynų atsikračiau ir iki šiol jų nemėgstu. Jei žmogus nori, jis gali pasiekti viską. Viskas priklauso nuo jo valios“, - įsitikinęs jis.
Tai įrodo ir skaičiai. Paskutinįkart dalyvaudamas sporto varžybose jis svėrė 71 kilogramą. Šiandien jo svoris svyruoja – nuo 70 iki 80-ies.
Vadinasi, paties kurta mitybos strategija ir sportas pasiteisino. O tai atsispindėjo ne tik veidrodyje.
„Tada pasikeitė visas mano gyvenimas. Dabar turiu žmoną, sukūriau šeimą, turiu nuostabią dukrą. Anksčiau gyvenau pas tėvus, o dabar – viskas aukštyn kojomis. Faktas, kad tai, jog susitvarkiau figūrą, prie šių pokyčių prisidėjo. Juk ir moteriai maloniau, jei jos vyras vaikšto sportiškesnis, lieknesnis. Žinoma, kitoms patinka ir apvalūs, čia jau kiekvieno skonis. Tačiau ne tik tai – visada turėjau galvą ant pečių ir esu įsitikinęs, kad žmona mane pasirinko ne pagal grožį, o pagal charakterį, požiūrį į gyvenimą ir tai, ką galiu pasiekti. Jei sugebėjau tiek numesti, ji suprato, kad turiu valią ir gyvenime, realiai, galiu pasiekti bet ką. Myliu save tokį, koks esu. Svorio gali ir priaugti, bet taip pat lengvai ir numesti. O kai myli save, pasaulis gražesnis“, - sako Dmitrijus.
Kai save myli, nebelipi ir ant svarstyklių tiek dažnai, kiek anksčiau.
„Anksčiau kas valandą svėriaus. Skaičiai buvo labai svarbūs. Kai pradėjo kristi svoris, tai mačiau pagal savo rūbus, kuriuos vis teko keisti į mažesnius. Tai įtraukia. Kad nebūtų nuobodu, be treniruočių ėmiau ir bėgioti. Stengdavausi reguliariai nubėgti po keturis kilometrus. Iš pradžių, žinoma, tai atrodė neįmanoma. Prabėgi kilometrą ir jau atrodo, kad plaučiai plyš. Bet taip savaitę bėgi ratą, kitą savaitę jau gali du ir pamažu vis didini tempą“, - patarė pašnekovas.
Rašyti komentarą