N. Bernotas, į Sibirą ištremtas dėl Stalino karikatūros "Kario" žurnale, ir iš jo grįžęs jau po diktatoriaus mirties, buvo neeilinė figūra Klaipėdos padangėje. Pradėjęs nuo scenos darbininko Klaipėdos dramos teatre, išaugo iki aktoriaus, teatro ir netgi kino režisieriaus. Tai jis atrado vėliau visoje Lietuvoje išgarsėjusią teatro ir kino aktorę Gražiną Balandytę. Tai jis režisavo ar buvo režisierių asistentas statant visus pirmuosius Lietuvos kino studijos filmus - pradedant "Žydriuoju horizontu", tęsiant "Kalakutais" ir filmu "Kol ne vėlu". Apie N. Bernoto šeimą dar bus pasakojama "Akvarelių" cikle, kai prieisime iki Ramiosios g. 8-ojo namo. O šiuo kartu N. Bernotas bus minimas tik tiek, kiek jis "vaidino" Danės g. 27-ojo namo gyventojo J. Sutkaus gyvenime.
Paauglių aktorių paieškos
Jau ankstesnėje "Akvarelėje" buvo užsiminta, kad J. Sutkus jaunesnysis tapo "didžiu aktoriumi". Patikėkit, Lietuvos kino studijos pastatyti pirmieji pokariniai filmai turėjo didžiulį pasisekimą visoje Lietuvoje. O ypač tuose miestuose ar miesteliuose, kuriuose būdavo filmuojami. Žmonės plūsdavo į kino seansus dažniausiai visai ne dėl filmų turinio, o tiesiog pasižiūrėti, kaip miestelis, kaimas ar miestas kine atrodo, kaip regisi jiems pažįstami filmuose vaidinantys žmonės. Galbūt kas nors turėjo ir kitų filmų vertinimo kriterijų, bet aš su paauglėmis draugėmis "Žydrojo horizonto" lėkiau žiūrėti būtent dėl to, kad jis buvo filmuotas ir Klaipėdoje. O svarbiausia, kad jame vaidino klaipėdietis Jonas Sutkus, mano tėvų bičiulių sūnus.
 |
| ŽURNALE. Kadras iš kino filmo "Žydrasis horizontas" buvo publikuotas tuometiniame kino žurnale. Jame - Jonas Sutkus su Vakariu Lopu. |
Herojų būsimam filmui ieškojo N. Bernotas. Na, ir kur gi jų rasi: Klaipėdos pionierių namų dramos būrelyje. Jame į akis krito trys berniukai klaipėdiečiai - Karvelis, Sutkus ir Vilkas. Visi trys buvo nuvežti į Vilnių, šiandienine terminologija tariant, - kastingui. Berniūkščiai buvo patupdyti Neries pakrantėje ir jiems liepta pagalvoti apie ką nors liūdna ir pravirkti. Nors pirmajam pravirkti pasisekė Aloyzui Vilkui, tačiau vaidmeniui vis dėlto buvo pasirinktas Sutkų Jonukas. Ir prasidėjo Jono didieji gyvenimo nuotykiai...
Buvo filmuojama Vilniuje, ten jis lankė sostinės 23-ąją vidurinę mokyklą, kurioje vėliau mokėsi ir kitas didis aktorius bei atlikėjas Vytautas Kernagis. Per moksleivių atostogas - filmavimai Anykščiuose. Kai filmavimas persikeldavo į Klaipėdą, Sutkų Jonukas vėl žingsniuodavo į Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą.
Jis gerai prisimena, kai vėlų rudenį reikėjo maudytis Baltijos jūroje. Ir kaip, paleisdami į jau ledinio šaltumo vandenį, filmo kūrėjai jo kūną įtrynė degtine...
 |
| KIAULĖ. Artistas Jonas Sutkus su kiaule Lietuvos kino studijos filme "Žydrasis horizontas". |
Žvaigždžių liga
Po visų filmavimų ir premjerų J. Sutkus sugrįžo mokytis "donelaitinėje". Bet grįžo jau visiškai kitas vaikas: įpratęs prie filmavimo kamerų, dėmesio, apgaubtas aktoriaus šlove. Tuomet jo kelias jau tarsi ir buvo aiškus: baigęs vidurinę keliaus į Maskvą įgyti tikro aktoriaus kvalifikacijos...
Taigi vaikinukas įvairiomis progomis nevengdavo viešinti savo kaprizų. Mokytojams Jonas jau buvo tapęs rakštimi vienoje vietoje. Pedagogų kantrybė trūko, kai jis per kažkokią demonstraciją atsisakė nešti vėliavą. O čia jau ideologija... Už ją buvo išmestas iš mokyklos.
"Na, ir nuėjau dirbti "gruščiku",- sovietinę terminologiją pavartojo šiandienis Jonas Sutkus, tebegyvenantis name, kuriame 1945 m. ir gimė. Sovietmečiu krovikas buvo pati žemiausia juodadarbių kasta, o ir požiūris į gyvenimą atitinkamas: jiems patikdavo Jonuką pagirdyti, rūkyti išmokė... Po dviejų metų "donelaitinė" kvietė vaikiną grįžti į dieninį skyrių, bet kur jis begrįš per anksti "suaugusiojo" gyvenimo paragavęs...
Taip niekada ir nesužinosime, kas būtų buvę geriau: ar kad Jonas Sutkus iš tiesų aktoriumi būtų tapęs, ar kad jis vis dėlto galų gale tolimųjų reisų vairuotoju dirbo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą