Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (182)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (182)

Šiandien pradėsime "naršyti" po Liepų g. 7-ąjį namą, kuriame šiandien yra įsikūrusi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus administracija, moksliniai bendradarbiai. Čia saugojami ir muziejaus fondai.

XVI-XVII a. šiandieninės Liepų gatvės teritorija buvo tik Krūmamiesčio priemiestis, kurio turguje gagendavo iš ūkių suvežamos parduoti žąsys. Naujamiestis čia pradėjo formuotis XVIII a. antrojoje pusėje.

Prie Danės sparčiai vystėsi pramoniniai objektai, kurių savininkams reikėjo kažkur gyventi. Buvo galvojama ir apie kontoras, tad įvairių tautybių pirkliai pradėjo sparčiai supirkinėti sklypus. Tačiau intensyvios statybos Liepų g. prasidėjo tik XIX a. viduryje.

Pastatė rygiškis

Sklypą Liepų g. įsigijo ir prekybos firmą turėjęs pirklys C. J. Sternbergas. Tuo pat metu jis buvo ir Belgijos konsulas Klaipėdoje. XIX a. pabaigoje jam buvo suteiktas komercijos patarėjo titulas. Tačiau namo nusipirktame sklype jis taip ir nepasistatė.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikės Zitos Genienės duomenimis, namo Liepų g. 7 statybos ėmėsi iš Rygos į Klaipėdą apie 1893 m. atvykęs Tobijas Abelmanas. Manoma, kad čia jis atvažiavo todėl, kad vešėjo giminės šaknys - Klaipėdoje gyveno dar kelios Abelmanų šeimos. Taigi, T. Abelmanas, turėjęs privatų banką, pasistatė gyvenamąjį namą, kuriame gimė jo sūnus Arturas Abelmanas, vėliau padaręs stulbinamą tarptautinę farmacininko karjerą. Jos užuomazgos būtent Klaipėdoje, nes čia jis ėmėsi tarnauti pas vietinį vaistininką.

Kadangi T. Abelmanas, ko gero, buvo labai turtingas žmogus, sūnui Arturui buvo prieinamos studijos Miuncheno, Strasburgo, Nansi universitetuose. Sukauptas žinias ir patirtį jis vainikavo Frankfurte, kur apsigynė farmacininko disertaciją.

Perstatė namą

Turbūt po T. Abelmano mirties namą įsigijo 1871 m. gimęs klaipėdietis, Luizės gimnaziją baigęs Henry Schmaeling, kurio tėvas buvo įkūręs laivininkystės firmą "Eduard Krause".

H. Schmaeling buvo Danijos ir Portugalijos konsulas. 1901 m. jis vedė kilmingą anglę Dorą Kent ir ėmėsi perstatyti namą tuomet Europoje madingu jugendo stiliumi. Namas tapo vienaukštis, su didele apžvalgos aikštele.

Savo darbais H. Schmaeling užsitarnavo žmonių pagarbą ir pasitikėjimą - jis buvo Klaipėdos krašto seimelio narys. Buvęs Pirklių korporacijos, Pramonės ir prekybos rūmų pirmininkas mirė 1933 m. patyręs infarktą.

Z. Genienės surinkti duomenys rodo, kad name iki II pasaulinio karo gyveno Schmaeling našlė, o 1942 m. gražaus statinio savininku jau nurodomas vienas iš keturių H. Schmaeling vaikų - Gerhardas.


Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje lankėsi H. Schmaeling palikuonis, kuris labai džiaugėsi dabartine statinio paskirtimi. Nors ir rekonstruotas ("užaugintas" antras aukštas), namas vis dėlto išliko. Svečias tada atpažino kai kurias nepakitusias pirmojo aukšto interjero detales.

Kol kas duomenų, kas buvo šio namo gyventojai 1945-aisiais ir vėlesniais metais, surasti nepavyko. Gal kas atsilieps ir į rankas įduos bent kokius siūlelius...

Naujoji era

1948 m. Klaipėdos spaudoje pasirodė raginimai atkurti prieškariu veikusį muziejų. 1949 m. idėja ėmė realizuotis - suteiktos patalpos viename iš dabartinės Ievos Simonaitytės bibliotekos namų. 1950 m. Kraštotyros muziejumi pavadinta kontora gavo tris kambarius Liepų g. 7 name, kuriame vis dar buvo ir gyventojų.

Tuo metu istorikus klaidino ant statinio išraityta data - 1901 m. Šiuo įspaudu, matyt, pasirūpino H. Schmaeling, perstatydamas T. Abelmano rūpesčiu suręstą būstą. Toji data suklaidino ir labai rūpestingą istoriką Joną Tatorį, kuris knygoje "Senoji Klaipėda" nurodo būtent šią namo statymo datą.

Naujoji Liepų g. 7 namo era prasidėjo 1950-aisiais. Tų metų gruodžio 9 d. jau antrasis Klaipėdos kraštotyros muziejaus direktorius K. Vėgelis, perėmęs pareigas iš G. Christoforovos, vietinėje spaudoje raportavo: "Rengiamas stendas Klaipėdos m. atstatymui pavaizduoti; ruošiama 3-čia gyvulininkystės plano vykdymo nuotraukų vitrina; naujai keičiamas "Sirijaus" fabriko stendas; papildomi naujais duomenimis bei nuotraukomis kiti stendai".

Paisant ideologų reikalavimų Klaipėdos prieškarinė istorija bei jos gyventojai buvo visiškai ignoruojami. Pirmaisiais Kraštotyros muziejaus gyvavimo metais apsilankęs keliuose jo kambariukuose galėjai susidaryti tvirtą nuomonę - Klaipėdos istorija prasidėjo 1945-aisiais... "Sirijus" čia "įsiterpė" vien todėl, kad buvo atstatinėjamas prieškarinis palikimas.

Nepaisant sovietinių ideologų priežiūros, vis dėlto Kraštotyros muziejaus bendradarbių gretos tvirtėjo. Čia atėjo dirbti pėdas Klaipėdoje įrėžęs Liudas Alseika, 1954 m. mokslinėmis bendradarbėmis "įregistruojamos" Marija Balčiūnaitė-Radavičienė, Bronė Elertienė, su kurios vardu labiausiai siejamas Kraštotyros muziejaus posūkis Mažosios Lietuvos istorijos link.

Nors oficialiai beveik niekur nefigūruoja prieškario Vytauto Didžiojo gimnazijos, o pokariu 1-osios vidurinės mokyklos direktoriaus Kazimiero Trukano pavardė, tačiau, regis, jis buvo labai neblogas konsultantas, kuriuo keliu turėtų eiti Kraštotyros muziejus. B. Elertienės direktoriavimo periodu jis dalyvaudavo muziejininkų ekspedicijose po Mažąją Lietuvą.

Apie muziejaus gyvavimą šviesaus atminimo Bronės Elertienės direktoriavimo laikais - kitą pirmadienį.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" svetainėje www.ve.lt  "Akvareles" vienoje vietoje galite rasti viršutiniame meniu paspaudę direktoriją "Klaipėda" ir subdirektoriją -"Klaipėdos akvarelės".

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder