Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (199)
Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (199)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairomės po K. Donelaičio g. 4-ąjį namą, kuriame šiandien karaliauja Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai ir profesūra. Šiemet šiam pastatui stuktels 100 metų.

Taip jau sutapo, kad pradėjęs direktoriauti mokykloje-internate, Vytautas Stanislovas Rumbutis tapo tiesioginiu liudininku, kaip buvo griaunamos Stalino skulptūros. Jų, beje, Klaipėdoje buvo gausiai "prisodinta". Vienas Stalinas, tiesa, su Gorkiu, sėdėjo ir prie mokyklos-internato paradinės laiptinės. 1958 m., baigiantis rugsėjui, V. S. Rumbutis sulaukė paliepimo, kad vidurnaktį būtų darbe. Nors ir šiaip jis mokykloje dažnai dėl įvairių priežasčių užsilikdavo, tačiau dėl visa ko buvo perspėtas: "Atvažiuos savivartis ir būrys vyrų, - griaus skulptūrą."

Kaip ir žadėta, savivartis atvažiavo. Jame jau gulėjo Stalinas, stovėjęs prie Jūreivystės mokyklos. "Ten vyrai jį lengvai "išrovė", nes buvo medinis. O su "mūsų" Stalinu ir Gorkiu turėjo gerokai "pasimūčyti",- gelžbetoniniai juk buvo", - sakė direktorius. Nuo mokyklos vertikai išvažiavo tik paryčiais prie CBK (taip klaipėdiečiai vadindavo celiuliozės ir popieriaus kombinatą), Minijos bei Nemuno gatvių sankryžos, kur irgi buvo Stalino skulptūra. Jų buvo ir geležinkelio stotyje, ir prie Dramos teatro, ir dar keliolikoje vietų.

Kas po sijonais?

Mokyklos-internato vaikams apranga buvo atsiunčiama centralizuotai: tiek apatinių kelnaičių, tie - marškinėlių, tiek demisezoninių, tiek žieminių batų, tiek uniformų berniukams, tiek - mergaitėms, tiek naktinių marškinių, tiek - pižamų. "Visas apatinis trikotažas buvo vežamas iš Mordovijos moterų kalėjimo, uniformas siūdavo Lietuvoje", - paaiškino V. S. Rumbutis.

Žinoma, internate, kaip ir kitose miesto mokyklose, vykdavo vakaronės su šokiais.

"Pas mus tebūdavo šokami valsai, polkos ir fokstrotai. Tvistai ir kitokios šokių mados pro mūsų sienas neprasibruko. Budėdamas tokiose "vakaruškose", pastebėjau keistai susirietusius vaikinus. Greitai perpratau - kai merginas įtraukia valso sūkurys, jiems buvo labai smalsu, kas po tais mokyklinės uniformos sijonais paslėpta... Tą perpratęs paprašiau, kad vietoj naktinių marškinių atsiųstų "kombinukų". Tas užsakymas buvo išpildytas. Vakaronėse vaikinai jau nebesiraitydavo stebėti, kas po tais sijonais. Nes regėdavo tik pasijonius. "Mada" tuo ir pasibaigė", - juokėsi Vytautas.

Pagalbinis ūkis

Su maisto produktais SSRS 1956 m., o ir vėliau, buvo nekas. "Nuleisdama" direktyvas kurti internatines mokyklas, valdžia davė nurodymus prie tų mokyklų steigti ir pagalbinius ūkius, iš kurių mokyklos būtų aprūpinamos maisto produktais - mėsa, pienu, daržovėmis ir t. t. Taigi, mokyklai-internatui buvo paskirtas 94 ha žemės plotas tarp Girulių ir Tauralaukio. Dirbamos žemės tebuvo 40 ha. Bet ūkyje buvo ir arklių, ir kiaulių. Taigi reikėjo ir ganyklų, ir pievų. Kur dabar ligoninių miestelis, Dragūnų gatvė, būdavo sodinamos bulvės, burokai, arčiau Danės, kur kino studijos pastatas, Botanikos sodas, gyvenamieji kvartalai - derėjo kopūstai, morkos, pomidorai. Laukai būdavo apdirbami pasitelkus arklius, buvo net traktoriukas. Kelias karves melždavo melžėjomis įdarbintos moterys. Bet įdarbintųjų, žinoma, būdavo per maža sodinti, ravėti, laistyti.

Mokyklos-internato ilgamečio direktoriaus Vytauto Stanislovo Rumbučio neaplenkdavo apdovanojimai. Tai būdavo ir viso mokyklos pedagogų būrio šventės.


"Po pamokų papietavę internato moksleiviai pėsčiomis traukdavo Tauralaukio link ūkio darbų dirbti. Grįžę ruošdavo pamokas, vakarieniaudavo ir - miegoti", - prisiminė V. S. Rumbutis.

Kaip padėka už darbus pagalbiniame ūkyje kasmet mokykloje buvo rengiamos Derliaus šventės. "Tuomet prie gausiai nukrautų stalų cepelinų kirsti sėsdavo visi trys šimtai moksleivių", - sakė Vytautas.

Stalino ir Gorkio skulptūra, pastatyta prie paradinių mokyklos-internato durų, buvo nugriauta 1958 m. rugsėjo mėnesį.

Tačiau į pagalbinį ūkį kėsintis pradėjo miestelėnai. "Atplaukę valtimis Danės upe tamsiuoju paros metu, į maišus susišluodavo mūsų užaugintus kopūstus, raudavo morkas, iki vieno nuskindavo pomidorus. Tad nebebuvo prasmės sodinti bulves, kurias nusikasdavo miestelėnai, ar auginti kopūstus, pomidorus, kurių jau nebetekdavo juos prižiūrėjusiems vaikams. Pagalbinį ūkį teko naikinti. Karves, arklius ir kiaules perleidome Žemės ūkio technikumui. Žinoma, vaikai nepradėjo badauti - maistui gaudavome lėšų. Bet jau reikėjo taupyti kiekvieną bulvę ar buroką", - sakė ilgametis internato direktorius.

Anonsas

Kokias aukštas vietas po Lietuvos saule išsikovojo Klaipėdos mokyklos-internato auklėtiniai? Kaip jie būdavo išlydimi į mokslus? Kas našlaičius, internato auklėtinius, lankydavo Vilniaus, Kauno aukštosiose mokyklose? Skaitykite kitą pirmadienį.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti mėlynoje linijoje paspaudę nuorodą "Klaipėda" ir pirmoje pozicijoje nuoroda - "Klaipėdos akvarelės".

Sidebar placeholder