Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (205)
Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (205)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairomės po K. Donelaičio g. 4-ąjį namą, kuriame šiuo metu karaliauja Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai ir profesūra. Šiemet šiam pastatui sukanka 100 metų.

Konservatorijos Klaipėdos fakultetų anuometiniai lituanistai, o ir prorektorius Vytautas Jakelaitis autobiografinėje knygoje nupiešė labai nekokį uostamiesčio kalbos kultūros vaizdelį prieš 30-40 metų: "Laikraščių kalba - pasibaisėtina, valdžios žmonių - mirtinai užkrėsta štampais, rusicizmais, žargonu, parduotuvėse jau retai kur lietuviškai susikalbėsi. Iš vidurinių mokyklų ateidavo kalbos požiūriu vis blogėjantys kandidatai į studentus, ypač muzikos specialybes. Antano Jakulio vadovaujamos katedros dėstytojai per stojamuosius egzaminus pjovė be gailesčio, muzikos katedrų vedėjai kilo ginčytis ir protestuoti. Ką daryti? Lituanistai buvo teisūs, bet reikia ir kontingentą surinkti; ypač būdavo gaila gabių muzikantų. Sakydavau vedėjui: "Antanai, mes liksim be studentų. Kad būtum girdėjęs, kokiu baisiu keturių kalbų žargonu kalbėjo Balys Dvarionas! Bet jis buvo didis muzikas."

Kompromisas fakultetuose buvo surastas - įvairiose muzikos katedrose pažymėdavo gabiuosius, teikiančius vilčių ateičiai. Lituanistai nusileisdavo su sąlyga, kad tie priimtieji į įvairias specialybes lankytų papildomas lietuvių kalbos paskaitas. Pasak V. Jakelaičio, per pusmetį ar metus lietuvių kalbos reikalai gerokai pažengdavo į priekį.

Kas buvo tie lietuvių kalbos "kirviai"? Pirmiausiai - Audronė ir Antanas Jakuliai, Jurgis Mališauskas, Liuda Ruseckienė. Kiekvienas "arė" savo vagą. O A. Jakulienė (dabar Kaukienė) greta savo mokslinės ir plačios pedagoginės veiklos įsteigė folkloro ansamblį "Vorusnė". Šis kolektyvas anuomet atliko didelį tautinio ugdymo darbą. Jame užaugo ir po Klaipėdos kraštą bei visą Lietuvą pasklido folkloro ansamblių vadovai.

Fakultetų lituanistai raudonais rašikliais margindavo laikraštinius rašinius, juos rodydami ir studentams, ir į redakcijas nueiti nepatingėdavo. Kad tik kaip nors prisidėtų prie lietuvių kalbos gryninimo. Dėstytojai lituanistai taisydavo ir pačias įvairiausias iškabas, jeigu tik pastebėdavo kalbos netikslumų. Nuo fakultetų darbo pradžios praėjo beveik 40 metų. Tie, kurie kadaise kovojo su rusicizmais, šiandien dar bando kardais mojuoti prieš anglicizmus. Bet niekas, išskyrus uolesnius studentus, jų jau negirdi...

ŠVENTĖS. Įvairių švenčių metu fakultetai susilaukdavo daugybės svečių, o katedros rikiuodavosi su savo vėliavomis.


Naujadaras

Per kelis fakultetų darbo dešimtmečius buvo išugdytos glaudžios absolventų gretos: kultūrnamiuose, klubuose, įstaigose ir organizacijose beveik neliko savamokslių chorų, tautinių, pramoginių šokių, orkestrų, ansamblių ir ansambliukų, teatrų ir teatriukų vadovų. Visi buvo "pasikaustę" fakultetuose teikiamomis ir ugdomomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis. Kai kurie, dirbę iš pašaukimo, mokslus baigė neakivaizdžiai. Sunkiau, lengviau, su entuziazmu ar be jo, tačiau nors vis vien prisilietė prie fakultetų versmių šaltinių. Bet kultūrininkai suvokė, jog kultūros ir švietimo įstaigoms labai stinga dailininkų. Na, ne tokių, kurie tik tapo, raižo, skulptūras skaptuoja. Bet verkiant reikia specialistų, sugebančių apipavidalinti kultūros namų, įmonių, organizacijų aplinką, turinčių įgūdžių, o svarbiausiai - žinių, kaip sukurti estetiškas ir meniškas iškabas. Šiandieninė jaunuomenė nežino, o vyresnieji klaipėdiečiai ir pamiršo, kokiomis iškabomis buvo "apsikaišiusios" Klaipėdos įstaigos, organizacijos: dažniausiai "Baltijos" laivų statykloje lietomis ketaus lentomis - tokiomis juodomis tarsi kapinių paminklai...

V. Jakelaitis, daugelį metų dirbęs Kultūros ministerijoje, puikiai žinojo padėtį Lietuvoje: "Kultūros, švietimo įstaigose šį tą knebinėjo atsitiktiniai žmonės, tai ir naudos iš to nedaug. Visur buvo reikalaujama kuo daugiau vaizdinės agitacijos, miestai, kaimai, visos pakelės mirgėte mirgėjo lozungais, plakatais, pano; to "gero" buvo tiek daug ir tokio prasto, kad net koktu. Tačiau mums atrodė, kad vaizdinė agitacija, ypač pabrėžiant jos kokybės aktualumą, kaip tik ir gali būti tas arklys, kuris patrauks viso dailės komplekso kultūros namuose vežimą. Tada fakultetuose jau buvo Teatrinio meno katedros dailės sekcija, o čia palankus vėjas atpūtė gabų, energingą dailės pedagogą, grafiką ir šriftininką Algį Kliševičių. Taigi pradėjom kurti katedrą, mokymo koncepciją, planus, programas savo rizika ir atsakomybe, o nežinia kas išeis", - prisipažino V. Jakelaitis.

Taip radosi Vaizdinės agitacijos katedra. Tiesa, ji įsikūrė ne K. Donelaičio g. 4-ajame pastate, o mažučiame S. Daukanto gatvės namelyje. Tačiau jis daugeliu gijų "rišosi" su pagrindinio fakultetų pastato gyvenimu. Ir apeiti Vaizdinės agitacijos katedrą tiesiog nevalia. Apie tai - kitą pirmadienį.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti mėlynoje linijoje paspaudę nuorodą "Klaipėda" ir pirmoje pozicijoje nuoroda - "Klaipėdos akvarelės".

Sidebar placeholder