Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (209)

2011-08-08 00:01

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairomės po K. Donelaičio g. 4-ąjį namą, kuriame šiuo metu karaliauja Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai ir profesūra. Šiemet šiam pastatui sukanka 100 metų.

Kai 1971 m. Choreografijos katedra iš Vilniaus pedagoginio instituto kraustėsi į Klaipėdoje besitveriančius Valstybinės konservatorijos fakultetus, vienas, beje, tuomet ne vienintelis, atsisakęs keisti gyvenamąją ir darbo vietą, dėstytojas Vidas Kamaitis neatvažiavo.

Pradžių pradžia

Lietuvoje tuomet pramoginių šokių grandų Česlovo ir Jūratės Norvaišų, prakirtusių geležinėje uždangoje langus ir duris į pasaulį, dėka pramoginiams šokiams buvo meldžiamasi panašiai kaip šiandien krepšiniui. Išmanančių juos Lietuvoje tiek ir tebuvo - Dalia ir Vidas Kamaičiai Vilniuje, Česlovas ir Jūratė Norvaišos - Kaune, dar viena kita ne taip pagarsėjusios poros, o Klaipėdoje - tik Skaistė su besikeičiančiais pramoginių šokių partneriais. Bet jau tituluota. Taigi - kaip Choreografijos katedra gali egzistuoti be pramoginių šokių disciplinos? Katedros vedėjo Juozo Gudavičiaus žvilgsnis krypo į klaipėdietę Skaistutę, su partneriais skynusią laurus ant parketo. Ne tik jis, bet ir kiti katedros dėstytojai pradėjo ją raginti ateiti dėstytojauti būsimiesiems choreografams pramoginių šokių teorinius ir praktinius pradmenis.

"Aš labai išsigandau. Taip, šokti galiu. Sekėsi. Bet ką aš studentams sakysiu? Kaip sakysiu? Neturėjau žalio supratimo. Bet Choreografijos katedros vedėjas ir jo kolegos neatlyžo. Parūpino netgi Vilniuje dėsčiusio V. Kamaičio paskaitų apmatus. Trauktis nebuvo kur. Pradėjau ruoštis dėstyti", - prisipažino šiandieninė KU Menų fakulteto Sportinių šokių katedros profesorė Skaistutė Idzelevičienė, pedagoginę karjerą pradėjusi nuo nedidelio šios disciplinos kurso.

Taip simboliškai už rankos iš Sportinių šokių katedros į gyvenimą palydėti 187 absolventai.

1981 m. buvo įsteigta choreografijos specialybės pramoginio šokio specializacija, t. y. kas antri metai nedidelė šios specialybės studentų grupė rengiama pramoginių šokių kolektyvų vadovais. 1988 m. Choreografijos katedroje įkurta pramoginio šokio sekcija, kurioje buvo dedami teoriniai ir praktiniai pamatai visiškai naujai specialybei Lietuvoje, o ir naujai katedrai Klaipėdos fakultetuose.

Įsibėgėjimas

Pramoginių šokių katedra visa koja dirbti pradėjo 1990-aisiais. Mat artėjo Pasaulio lietuvių dainų šventė, kurios scenarijuje - ir pramoginių šokių pynės. Stigo kolektyvų, stigo jų vadovų. Apsispręsta - reikia steigti katedrą, kurioje būtų ruošiami ne penki šeši šio žanro specialistai, o kur kas daugiau.

Gali būti, kad tokį sprendimą paskatino ir toks faktas: "Žuvėdros" ansamblis, dar tebepriklausęs Statybos trestui, 1988 m. iškovojo TSRS čempiono vardą. Nors Baltijos šalyse - Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje - jau vyko procesai nepriklausomybės link, vis dėlto "Žuvėdra" 1989 m. buvo išsiųsta į Pasaulio čempionatą Štutgarte. Medalių tuomet nepavyko pelnyti, bet arbitrai pajuto - padangėje pasirodė stiprus konkurentas iš kažkokios mažai žinomos, o daugeliui šokėjų, aistruolių ir visai nežinomos šalies - Lietuvos.

Tačiau "žuvėdriukai" pasistengė, kad apie Lietuvą sužinotų. Ansamblio šokėjas Gytis Visockas, nepaisydamas, kad gali nukentėti ne tik jis, bet ir tėvai, Lietuvos trispalvę užkabino ant persirengimo kabinos sienos. Ji buvo prie pat įėjimo. Ir nepastebėti jos tiesiog buvo neįmanoma. Klaipėdiečius beregint apspito Pietų ir Šiaurės Amerikos šokėjų komandų nariai.

"Jie klausinėjo, ką reiškia tos gražios vėliavos spalvos, teiravosi apie mūsų šalį. O Pasaulinio ansamblių čempionato rengėjai mus pristatė jau ne kaip TSRS, o Lietuvos komandą. Pasibaigus čempionatui mūsų komandai dar buvo pratęstas viešnagės laikas, surengtos ekskursijos, buvome pakviesti į graikiškų patiekalų restoraną. Tuomet mus tokie gestai labai jaudino, nes visa tai mes priėmėme ne kaip simpatijas mums, o nepriklausomybėn sparnus pakėlusiai mūsų šaliai", - prisiminė šiandieninis Sportinių šokių katedros vedėjas profesorius Romaldas Idzelevičius.

Medalių žvilgesys neapakino

Kai pairo Statybos tresto sistema, jo kultūros namų būklė - taip pat. O "Žuvėdros" ansamblis į Klaipėdą jau pradėjo vežti pirmuosius medalius. S. ir R. Idzelevičiams buvo pasiūlyta su savo sportinių šokių klubu "Žuvėdra" keltis į buvusio restorano "Žuvėdra" patalpas.

"Darbui su šokėjų poromis sąlygos - idealios. Tačiau su ansambliu repetuoti stigo erdvės. Tai ir nulėmė - Lietuvos vyriausybės už parvežtus medalius skirtus pinigus naudoti ne klubui įsirengti, o sutvarkyti Konservatorijos Klaipėdos fakultetų sporto salę. Ji buvo labai apleista, langai sutrūniję, reikėjo parketo. Visa tai padarėme, o ansamblis "Žuvėdra" tapo jau Klaipėdos universiteto kolektyvu", - pasakojo S. Idzelevičienė.

Dabar sportinį šokį kasmet studijuoja 50-60 studentų (maždaug po 10-12 studentų kurse). Šios katedros absolventų, turinčių savas šokių studijas, jau galima aptikti visuose Žemės rutulio kontinentuose. Žinoma, išskyrus Antarktidą. Dalis jų gautas žinias katedroje, šokių įgūdžius perteikia kolektyvams Lietuvos miestuose ir miesteliuose. S. ir R. Idzelevičiai išugdė ir dabartinius katedros dėstytojus Paulių Sangavičių, Audrių Puplevičių, Alvydą Soraką, Iloną Stankevičienę, Jūrą Laivytę.

Negausus šios katedros dėstytojų kolektyvas palieka ryškų kūrybinį pėdsaką Lietuvos sportinio šokio istorijoje - jie yra aktyvūs renginių organizatoriai, sportinių šokių atlikėjų treneriai, o praeityje ir patys daugelio įvairių konkursų bei čempionatų nugalėtojai.

Sportinių šokių katedra yra išleidusi 21 absolventų laidą - 204 auklėtiniai dirba sportinių šokių treneriais, šokių mokytojais buitinio šokio mokyklose, veda choreografijos pamokas bendrojo lavinimo mokyklose.

Buvo metas, kai Sportinių šokių katedros dėstytojai studentus egzaminuodavo Statybos tresto kultūros namų salėje. Šioje nuotraukoje egzaminus priiminėja katedros dėstytojai (iš kairės) Algis Poškis, Paulius Sangavičius, Romaldas Idzelevičius, Skaistė Idzelevičienė.