Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (214)

Šiandien Valstybinis jūrų uostas su išvystyta infrastruktūra, dieną ir naktį įplaukiančiais ir išplaukiančiais krovininiais ir keleiviniais laivais - vienas stabiliausių Lietuvos biudžeto pajamų šaltinių. Tačiau juk niekas iš nieko neatsiranda. Tad pasidairykime, kaip Jūrų uostas, nutįsęs nuo Melnragės iki Vilhelmo kanalo, atrodė tarpukariu. Kas čia kūrėsi, statėsi, tvarkėsi? Ką galbūt esame paveldėję, ką dėl daugelio priežasčių praradę ir dėl techninės pažangos, ir pokarinių struktūrų neūkiškumo ar tiesiog neapdairumo.

Daugelis klaipėdiečių aiktelėtų, kaip aiktelėjau ir aš, pradėjusi naršyti uosto istorijos šaltinius ir aptikusi, kad XX a. pirmojoje pusėje jau buvo susiformavę net... aštuoni uostai: Naftos, Bomelio Vitės žvejų, Locmanų, Žiemos, Uosto statybos, Danės, įvairių įmonių, Miško medžiagų.

Didesnių laivų laivybą Danės upe apsunkindavo ir tiltai, ir per mažai vietos manevrams.

Pradžių pradžia

Pats seniausias Klaipėdos uostas - sunku net patikėti - yra Danė. Kaip teigia istorikas Jonas Tatoris, remdamasis Vokiečių ordino ir Kuršo vyskupo sutartimis, jos reikšmė laivybai minima jau XIII a. viduryje. Aprimus karams, XIV a. laivyba Danės upe ypač suintensyvėjo. Ir tai neliko nepastebėta Gdanske. Šio Lenkijos uosto pirkliai laivais atgabeno didžiulių akmenų ir jais užvertė Danės žiotis, tikėdamiesi tokiu būdu sustabdyti potencialaus konkurento tolesnį vystymąsi. Kliuvinys Danės žiotyse buvo ir migruojantis smėlis. Tad į Danę negalėdavo įplaukti druską ir kitas sunkiasvores prekes gabenantys laivai - mariose tekdavo krovinius perkelti į mažesnius laivelius. Tik 1740 m. iš Danės žiočių pradėti valyti tie povandeniniai akmenys. Buvo gilinama ir Danės vaga, statomi molai. Ir nuo XVII a. vidurio jūrų laivyba vėl suintensyvėjo.

Danės uostui ypač reikšminga buvo XIX a. pirmoji pusė, nes pasikeitė šeimininkai. Iki tol priklausęs valstybei, 1808 m. uostas perduotas Klaipėdos pirklių organizacijai. Pirkliai rūpinosi galingesniais įrengimais Danės žiotims valyti, krantinėms tvirtinti mediniais poliais, estakadomis laivams pakrauti ir iškrauti. Vienas po kito Danės krantinėse dygo sandėliai. XIX a. pradžioje Danės krantinė jau buvo kilometro ilgio. O "aukso gyslas" užmynę pirkliai nerimo toliau - ilginamos krantinės, gilinama upės vaga. Danės uostas nutįso iki geležinkelio tilto. Visus nemažus pinigus atsiėjusius darbus finansavo pirklių gildija ir laivyba Danės upe suinteresuota Karališkoji druskos kontora. Prie Danės upės uosto plėtros finansiškai yra prisidėjęs ir palangiškis grafas Tiškevičius. Krovinius atplukdę laivai jau galėjo švartuotis prie beveik 3 kilometrų ilgio Danės krantinių.

Taip atrodydavo anų laikų uosto valymo mašinos - šiuolaikinių žemsiurbių giminaitės.

Augant ir vystantis Klaipėdos pramonei, radosi vis gausesnių laivybos interesų - iš įvairių šalių ir kontinentų buvo atplukdomos žaliavos cheminių trąšų fabrikui, rąstai prie Danės įsikūrusioms lentpjūvėms. Dideliems laivams įplaukti Danė nebetiko - per sekli, o ir tiltai laivybai trukdė. Sezono metu upėje darėsi ankšta ir mažesniems laivams. Ir uostas vis intensyviau erdves užkariauti pradėjo mariose.

Pokarinei kartai Danės kaip uosto buvusią didybę beliudijo stilingi išlikę sandėliai ir... į "fanerkę" vis tebeplukdomos sielių vilkstinės, taip mėgstamos pokario berniūkščių, ištroškusių, šiuolaikiniais terminais, "ekstrymo" - nuo kranto užšokti ant jų ir bent keliolika metrų paplaukti... Prityrę sielininkai, reguliuojantys prie baržų pritvirtintas rąstų vilkstines, buvo bejėgiai kovoti su patrakėliais. Kai kurie šiuolaikinio Valstybinio jūrų uosto teritorijoje įsikūrusių organizacijų vadovai galėtų papasakoti apie aštrius pojūčius, patirtus šokinėjant sieliais, o kartais ir niurktelint Danės vandenin. Rudenį ar pavasarį tai tikrai nebuvo malonumas pačiam "ekstremalui", o ir tėvai beržinės košės nepagailėdavo sugrįžusiems šlapiems sūneliams. Beje, ir patrakėlių mergaičių viena kita rasdavosi.

UOSTO SANDĖLIAI. Jų būta labai įvairių, žiūrint ką sandėliuoti ketindavo.

ANONSAS

Kitoje "Akvarelių" dalyje toliau dairysimės po dabartinio Valstybinio jūrų uosto teritoriją. Kur kadaise laivus laikydavo žvejai? Kaip prieš daugelį metų į Klaipėdą atplaukiančius laivus pasitikdavo locmanai? Kas ir kokiu būdu prisidėdavo prie Klaipėdos uostų plėtros? Apie tai - kitą pirmadienį.