Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (277)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (277)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau žvalgysimės po Herkaus Manto gatvės 25-ąjį, kuris šiandien priklauso Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos pastatų kompleksui.

Ir ko tik šis vienas gražiausių Herkaus Manto gatvės architektūrinių puošmenų nėra matęs: ir pirklių, statydinusių šį namą, puikybę, ir labai turtingų bei įtakingų miestelėnų Gerlachų, perstačiusių šį pastatą, dinastijos didybę, ir prancūzmečio generolo Dominyko Odry rezidencijos svečius bei viešnias. Ir jau vėliau - prieškario bei pokario bibliotekininkų pastangas šviesti bei mokslinti klaipėdiečius.

Gerlachų verslo pradžia

Patį gražiausią pastatą Herkaus Manto (tuometinėje - Liepojos) gatvėje Hermanas Gerlachas statydinti baigė 1874 m.

Kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorike Zita Geniene pavyko išsiaiškinti, kad vyriausiasis Gerlachas - Johanas Gotlibas (Johann Gottlieb) - į Klaipėdą atvažiuodavo iš Ragainės. 1822 m. Klaipėdoje buvo įregistruota J. G. Gerlacho firma. Vėliau, jau po kelių dešimtmečių, tėvui padėjo vienas iš 11 Gerlacho vaikų - vyriausiasis sūnus Eduardas.

Tėvas ir sūnus rūpinosi medienos parplukdymu iš Rytprūsių bei iš Lietuvos. Klaipėdoje pastatytose lentpjūvėse ji buvo apdorojama ir laivais gabenama į įvairias Europos šalis. Verslas, matyt, klestėjo, nes vėliau J. G. Gerlacho firma įsigijo ir nuosavų laivų. Jų sėkmę versle liudija ir tai, kad užsakovams jau nebereikėdavo važiuoti į Smeltę, kur buvo lentpjūvės ir pirmoji Gerlachų kontora. Jos filialų radosi ir Klaipėdos centre.

Gerlachai statydinosi ir gyvenamuosius namus. Beje, šiandieninis "Vakarų ekspreso" redakcijos pastatas taip pat priklausė vienam iš Gerlachų dinastijos.

Klaipėdoje, ištekėjusi už turtingo ir įtakingo klaipėdiečio komersanto ir dvarininko Frencelio Bemi (Frentzel Beyme), gyveno ir Johano Gotlibo duktė Ema Džiulijana (Emma Juliane) Gerlach.

H. Gerlacho užmojai

1860 m. pasimirus J. G. Gerlachui, verslą perėmė jo sūnūs - Hermanas ir Heinrichas. 1885 m. prie jų prisijungė ir sūnėnas Eduardas, Eduardo Gotlibo sūnus. Pagal testamentą Hermanui atiteko ir tėvo gyventas namas, kurį jis, kaip jau minėta, perstatė.

ANTKAPIAI. Marie ir Hermano Gerlachų antkapiai rūpestingai saugomi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje.

Perstatyto namo metaliniuose raizginiuose yra įkomponuoti inicialiai HG. Tai buvo galvosūkis istorikams: kuriam Gerlachui - Heinrichui ar Hermanui - priklausė šis namas. Pagal adresų knygas tiksliai nustatyta, kad tai buvusi pirklių gildijos komercijos patarėjo, Italijos vicekonsulo Hermano Gerlacho nuosavybė.

Apie privatų jo ir žmonos Marie gyvenimą ypatingų žinių nėra. Vaikų jie nesusilaukė. Bet, pasak prieškarinių klaipėdiečių, pasitraukusių į Vokietiją, o dabar atvažiuojančių į Klaipėdą ir užsukančių į biblioteką, namo sode būdavo vaikų.

SENOJI KONTORA. Joje buvo tvarkomi verslo reikalai, vėliau Klaipėdoje, regis, radosi ir kontoros filialų.

Apie tai kalbėjo ir Viktoras Kitelis. Jo tėvas prieškariu dirbo teisėju. Iš Girulių, kur buvo Kitelių namai, tėvas atveždavo jį į Gerlacho rezidenciją, kurios sode būdavo nemažai vaikų. Čia Viktoras ir laukdavo tėvo, kol šis atliks savo darbus ir jį pasiims parvežti namo.


Gal 1913 m. Marie Gerlach, tapusi našle, buvo čia kažkuriuo laikotarpiu įsteigusi kažką panašaus į vaikų darželį, o gal čia šėliodavo kitų Gerlachų vaikai ar anūkai, o prie jų prisijungdavo ir teisėjo sūnus Viktoras?

Amžino poilsio vieta

M. Gerlach, 1935 m. pardavusi šį namą miestui bibliotekos reikmėms, pasimirė 1937 m. Ji ir vyras palaidoti vienas greta kito miesto kapinėse, kurios dabar paverstos Skulptūrų parku.

Tik rūpestingų Kraštotyros muziejaus (dabar Mažosios Lietuvos istorijos muziejus) darbuotojų dėka jų antkapiai naikinant kapines buvo pargabenti į muziejaus kiemelį. Paminklai čia saugomi ir šiandien.

Ant jų - kuklūs, prašalaičiui beveik nieko nesakantys ir jau beveik nebeįskaitomi įrašai: "Herman Gerlach geboren 23 Mai 1846, gestorben 25 September 1913" ir "Marie Gerlach geb. Zacher geboren 28 April 1855 gestorben 17 April 1937."

Tad dabar klaidžiodami Skulptūrų parko takeliais patys to nežinodami trypiame atminimą žmonių, kurie savo darbais kūrė Klaipėdą...

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Anonsas

Kitą pirmadienį - apie tai, kaip Herkaus Manto g. 25-ajame name prancūzmečiu gyveno generolas Dominykas Odry ir jo šeima.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder