Parko tvenkinio gyventojas stebina net visko mačiusius biologus

Neseniai klaipėdiečiai šalia tvenkinio ir vėl įamžino saulėje besišildantį nelietuviškos kilmės vėžlį. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tas pats vėžlys, Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė sako, kad tai sunkiai tikėtina.

„Labai įdomus faktas. Invazinis vėžlys tiesiog nebūtų galėjęs atlaikyti tokios žiemos, kokią šiemet turėjome. Nemanau, kad tai tas pats vėžlys. Jei taip būtų, tai sakyčiau, kad čia mokslinis neatitikimas, anomalija. Nes šiltų kraštų vėžlys sugebėjo išgyventi tikrą speigą, kai temperatūra siekė 20 laipsnių žemiau nulio ir daugiau. 

Manau, kad yra paprasčiau, nei galvojame - čia tiesiog yra kitas vėžlys, kurį žmonės pavasarį atnešė ir paleido į tvenkinį“, - kalbėjo R. Dailidė.

Anot jo, blogybė yra ta, kad, pirkdami savo vaikams mažą vėžliuką, tėvai nesupranta, kad perka tikrą bėdą ir ateityje su pirkiniu turės problemų.

„Jiems nusibosta, nes gyvena ilgai. Akvariume augdamas toks vėžlys išgaudo ir suėda visas žuvytes, teršia ir apverčia visą akvariumą. Vėžlys minta mėsa, juo reikia mokėti rūpintis. Augdamas vėžlys aplink save kuria lengvą chaosą. Tai tada žmonės priima lengviausią sprendimą - paleidžia į mūsų vandens telkinius. Taip atsiranda piranijų Gargždų karjeruose ir štai tokių invazinių vėžlių. Geriausias sprendimas, ką patarsiu žmonėms - nepirkite vėžlių“, - pataria biologas.

Tai, kad vėžlys negalėjo išgyventi Malūno parko tvenkinyje, yra 99,9 proc. tikimybė, sako jis.

„Išgyventi stebuklo atveju galėtų nebent suradęs kokią šiltą vietą - vamzdį iš kurio išteka šiltas vanduo. Bet ši žiema buvo tokia šalta, kad net vanduo vamzdžiuose žmonėms užšalo, tai vargu ar vėžliui būtų pavykę“, - svarstė R. Dailidė.

Jis prisiminė atvejį, kai žmonės paslapčia atvežę tokius vėžlius paleisdavo ir į didelį Jūrų muziejaus akvariumą. Vienu metu darbuotojai pastebėjo, kad akvariume padaugėjo nekviestų svečių.

„Išgaudėme ir išvežėme į Kauno zoologijos sodą. Na, jei būtų šiltos žiemos, įsirausę į dumblą tokie vėžliai užmiega ir išgyvena. Įdomu ir tai, ar Malūno parko tvenkinyje gyvena tik vienas toks vėžlys, nes jei jų bus daugiau ir jei jie - skirtingų lyčių, tada jau bus reikalų“, - šypsojosi biologas.

Savivaldybės Aplinkos ir klimato kaitos skyriaus vedėja Renata Chockevičienė, kitaip nei R. Dailidė, mano, kad tvenkinyje gyvena tas pats vėžlys.

„Pagal pateiktą nuotrauką, labai tikėtina, kad tai tas pats invazinis vėžlys, kuris Malūno parke buvo užfiksuotas 2024 m. ir 2025 m. vasarą. Apie jo buvimą šioje teritorijoje mums buvo žinoma, tačiau po praėjusios žiemos iki šiol jo nebuvome užfiksavę. Mus nustebino, kad jis peržiemojo tokią šaltą žiemą.

Tikėtina, kad šis individas gyvena vienas. Kol kas grėsmės neįžvelgiame ir neplanuojame imtis jokių veiksmų - Malūno parko tvenkinys šiam gyvūnui yra tapęs jo gyvenamąja aplinka. Didžiausia rizika kiltų tuo atveju, jei atsirastų antras tos pačios rūšies individas - tuomet invazinės rūšies plitimo grėsmė būtų labai didelė. Tikimės, kad šis vėžlys ir toliau sėkmingai gyvens vienas ir nesusidarys prielaidų šios invazinės rūšies plitimui“, - komentavo R. Chockevičienė.