Prieš pradėdama rašinių apie šį namą ciklą, perėjau muziejaus sales, pavarčiau lankytojų atsiliepimų knygą. Ir iš kur tik čia neatvyksta žmonės: pradedant Europos valstybėmis, baigiant Amerikos ir Australijos žemynais. Atvykstantys gastrolių artistai, dainininkai dažnai pareiškia Klaipėdoje norintys pamatyti tik Laikrodžių muziejų. Ir daugelis palieka knygoje įspaustus susižavėjimo šūksnius. Nejučia pagalvojau,- o kiek klaipėdiečių čia yra apsilankiusių? Sena kaip pasaka taisyklė: pranašu savo kaime nebūsi. Bet tai - tarp kitko.
LIEPŲ g. 12. Fasadas ir vaizdas iš kiemo pusės. Šiandien čia - Laikrodžių muziejus. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Taigi, prieš per paradines duris įžengdami į šitą pastatą, pirmiausia pasižvalgykime apskritai po Liepų gatvę prieš kelis šimtmečius ir pasidomėkime, kas ir dėl ko šį namą statydino, kas ir kaip jame gyveno iki II pasaulinio karo.
Krūmamiestis
Dešinioji Danės pakrantė buvo užstatoma vėliau negu senamiestis. Iki XVI amžiaus šiose vietose driekėsi lankos ir ganyklos. Amžiaus pabaigoje jau minimas Geleno dvaras. Tad ir pirmosios čia įsikūrusios sodybos priklausė valstiečiams, o gal ir žvejams. Taip dešinėje Danės pusėje pradėjo kurtis Krūmamiesčio priemiestis.
PAMINKLAS. Liepų g. tapo reprezentacinė, kai Klaipėdoje apsigyveno Prūsijos karalius. Jam čia buvo pastatytas paminklas.
Istorinėje apybraižoje Jonas Tatoris rašo, kad šio, kaip ir kitų Klaipėdos priemiesčių, padėtis buvusi nepavydėtina. Laukiant priešo kariuomenės puolimo, kad ši neįsitvirtintų, priemiesčių gyventojų namai komendanto įsakymu būdavo nudeginami ir nugriaunami. Užtat iš pradžių Krūmamiestyje apsigyvendavo dažniausiai neturtingi lietuviai, kurių vokiečiai tiesiog neįsileisdavo į senamiestį, nesuteikdavo ir miestiečių teisių. Tačiau, kaip galima spręsti iš rašytinių šaltinių, čia pradėjo gyventi ir vokiečiai, kurie nebetilpo senamiestyje. Taigi Krūmamiesčio teritorijoje pradėtos teikti ir miestiečių teisės. Tik žymiai vėliau Krūmamiestis tapo vokiečių ir amatininkų, ir pirklių gyvenamu rajonu, o Danės dešinioji pakrantė - pramonine miesto zona.
Liepų gatvė išaugo iš užmiesčio kelio. Jis nuo tranzitinės Herkaus Manto gatvės vedė į užmiesčio pievas, kuriose stovėjo ir miestiečių daržinės (dabartinio Skulptūrų parko teritorijoje). 1630 m. miesto plane Liepų g. pradžioje jau nurodyta nedidelė namų grupė. Tačiau dar ilgai šis rajonas, ne kartą degintas ir nugriautas, plėtėsi chaotiškai, be išankstinio plano. Po jį buvo išbarstytos nedidelės namelių grupelės.
Pirmą kartą Liepų gatvė užtinkama 1665 m. plane, kuris saugomas Berlyno archyve. Tai buvo viena iš pirmųjų taisyklingai suplanuotų Krūmamiesčio gatvių. Tame plane ji pažymėta iš pradžių platesnė, o gylyn - siaurėjanti. O iš esmės ši gatvė buvo kur kas platesnė nei Senamiesčio gatvės. Tai rodo, kad planuotojai iš karto šiai gatvei buvo numatę lokalinės prekyvietės paskirtį. Tokių ilgaisiais turgais vadinamų "pliacių" Rytų Prūsijoje buvo apstu.
1665 m. plane Liepų gatvė jau sudalinta ilgais siaurais sklypais, kurie nuo jos tęsėsi Danės link, pusiaukelyje nutrūkdami. Mat Danės upė ir pakrantės ruožas priklausė valstybei. Galimas dalykas, kad jau XVII a. antrojoje pusėje suplanuotuose sklypuose radosi ir pirmieji namai, nebe bakūžės. Tačiau jie buvo sunaikinti per 1678 m. didįjį gaisrą. Po jo Krūmamiestis vėl atsistatė, tačiau XVII-XVIII a. sandūroje didesnioji šio priemiesčio teritorijos dalis neturėjo aiškesnės planinės struktūros. Tik dešinioji Liepų gatvės pusė, kur dabar ir stovi Laikrodžių muziejus, vėl buvo atstatoma pagal ankstesnį planą. XVIII a. pradžioje ant šių sklypų jau buvo sumūryti pastatai. Tačiau ir vėl, laukiant rusų kariuomenės puolimo, miesto komendanto įsakymu priemiesčio statiniai nugriauti.
ŽĄSŲ TURGUS. Liepų gatvės gyvenimą labai suintensyvino Žąsų turgus.
Po Septynerių metų karo šis priemiestis turėjo jėgų atsigauti. Pasikeitė jo gyventojų nacionalinė ir socialinė sudėtis. 1768 m. sklypų sąrašuose įrašytos 90 savininkų pavardės. Skirtingai nei ankstesniais dešimtmečiais, jos daugiausiai vokiškos. Tarp Krūmamiesčio gyventojų vis daugiau radosi amatininkų, kariškių. Čia būstus pradėjo ręstis ir pirkliai bei pramonininkai.
Krūmamiesčio gyvenimą labai pagyvino prekyvietė - Žąsų turgus. Šalia jos tuoj pat radosi karčemos ir nakvynės namai. Senamiestyje valdas turėję pramonininkai ir pirkliai Liepų gatvėje pradėjo statydintis užmiestines vilas - rezidencijas. Tokiu būdu Liepų gatvės dešinėje radosi iki pat Danės nutįsę sklypai. Didžioji jų dalis buvo pirklių nuosavybė, o jų tąsa link upės buvo nuomojama iš valstybės.
Prie Danės - šeimininkų pramonės plotai, aukščiau - dekoratyviniai sodai, o prie gatvės - rezidencijos. Tik XIX a. pirmojoje pusėje sklypai sutrumpėjo, nes juos nuo pramoninės zonos atskyrė gatvelė, davusi pradžią šiandieninei Danės gatvei. Tačiau Liepų g. 12 ir 14 namų sklypai dar ilgai nebuvo perkirsti. Gatvė pro juos nutiesta tik XX a. antrajame dešimtmetyje.
Reprezentacinė gatvė
Kai Klaipėdoje apsigyveno nuo Napoleono pabėgęs Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas su dvariškiais, Žąsų turgus buvo panaikintas. Gatvė buvo išlyginta, užpilta smėliu ir paversta karaliaus gvardijos marširavimo vieta.
Dar XVIII a. antrojoje pusėje šioje gatvėje pradėti sodinti medžiai, o XIX a. pirmojoje pusėje gatvė virsta alėja - bulvaru. Ji pradėta vadinti Aleksandro vardu. Mat Rusijos caras Aleksandras buvo atvykęs į Klaipėdą susitikti su Prūsijos karaliumi, kad aptartų veiksmus prieš Napoleono žygių grėsmę. Caras šioje gatvėje buvo iškilmingai sutiktas.
Taigi šiandieninės Liepų gatvės reikšmė išaugo - ji tapo miesto reprezentacine gatve. Apie jos grožį yra rašęs ne vienas svetimšalis. Liepų g. pradžioje pastatytas paminklas Prūsijos karaliui Vilhelmui suteikė dar daugiau reikšmės ir oficialumo.
Na, o kito pirmadienio rašinyje jau dairysimės, kas ir kodėl statydinosi Liepų g. 12 ir 14 namus. Ir kas juose gyveno.
Prašymas
Šiame name po II pasaulinio karo kažkuriuo laikotarpiu buvo įsikūrę pionierių namai. Labai prašytume atsiliepti klaipėdiečius, čia lankiusius būrelius ir galinčius papasakoti, ką ir kieno vadovaujami veikdavo. Rašykite el. p. adresu [email protected] arba skambinkite tel. 493435.
Bus daugiau.
Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą