Taigi, kaip jau minėta ankstesnėje "Akvarelėje", kas gyveno name po vargšų gydytojo Johano Mutrėjaus (Mutray), nėra žinoma. O štai 1913 m. čia Johanas Hiršbergeris atidaro privatų banką, 1914 m. banko kontoros pastate apsigyvena ir gausi Hiršbergerių šeima. Kaip jie gyveno, galime spręsti iš gausių šeimyninių nuotraukų, kurias Laikrodžių muziejui padovanojo J. Hiršbergerio anūkė.
MUZIKAVIMO KAMBARYS. Taip atrodė Hiršbergerių šeimos muzikavimo kambarys.
Kieme augino kopūstus
"Į Laikrodžių muziejų užsuko vokiečių pora. Nieko stebėtina - svečių iš Vokietijos muziejuje susilaukiame dažnai, - nuotraukų parkeliavimo į muziejų istoriją pasakojo muziejininkė Giedrė Kazonienė. - Tačiau ši pora buvo itin dėmesinga ne tik eksponatams, bet ir interjerui. Kai viską apžiūrėjo, ponia prisistatė esanti Hiršbergerio anūkė, o josios mama šitame name augusi ir daug pasakodavusi apie vaikystės dienas, prabėgusias šiame name, šiame kieme."
Pasak G. Kazonienės, Hiršbergerio anūkė iš mamos pasakojimų daug ką name atpažino ir dėl to labai džiaugėsi, - kad išsaugota, kad tausojama. Išvykdama ponia pažadėjo atsiųsti šeimos nuotraukų, atspindinčių Hiršbergerių gyvenimą šiame name.
VALGOMASIS. Keista, kad Hiršbergerių valgomajame tebuvo stalas su keturiomis kėdėmis, nors šeimyna didelė. Gal vaikams valgyti stalas buvo dengiamas jų kambaryje?
"Ir pažadą tesėjo - atsiuntė. Dabar tas išdidintas fotografijas eksponuojame kiekvienoje salėje, kurioje buvo fotografuota šeima, ir lankytojai gali sulyginti autentišką interjerą su dabartiniu", - patikslino G. Kazonienė.
Anūkė, atsiuntusi nuotraukas, jas ir aprašė. Vienoje nuotraukoje, darytoje kieme, vietoje gėlių darželio matomi... gūžes besukantys kopūstai. Hiršbergerių vaikaitė šito daržo kieme atsiradimo istoriją pakomentavo taip: "Vyko Pirmasis pasaulinis karas, kuris Klaipėdos tarsi ir nekliudė. Tačiau žmonės buvo sunerimę. Sunerimęs buvo ir senelis, davęs komandą vietoje gėlių darželio sukasti lysves ir užsodinti kopūstais, o gal ir bulvėmis", - iš mamos girdėtą istoriją perpasakojo ji.
Anūkė komentavo ir kitas nuotraukas, kuriose įamžintas vaikų, muzikavimo kambariai, valgomasis, svetainė, terasa.
Kai Klaipėda buvo prijungta prie Lietuvos, J. Hiršbergeris, matyt, nebuvo suinteresuotas priimti Lietuvos pilietybę, o tuo labiau nematė perspektyvos nei sau, nei šeimai. Tad 1924 m. ši šeima išsikraustė į Rytprūsius, o vėliau ir į Vokietiją.
SVETAINĖ. Joje Hiršbergeriai priimdavo svečius.
ANONSAS
Kas šiame name gyveno vėliau - kitą pirmadienį. O 1931 m. šį namą nupirko Žemės bankas. Jo direktorius buvo iš Kauno komandiruotas Petras Šernas. Apstulbau, kai "atkapsčiau", kad dabar JAV gyvenantis P. Šerno vienas sūnų - Valentinas - dėsto kursą... Klaipėdos universitete. Bet apie tai - po savaitės.
TERASA. Su viešniomis bei svečiais buvo bendraujama ir terasoje, iš kurios buvo galima išeiti pasivaikščioti namo vidiniame kieme.
Prašymas
Liepų g. 12-ajame name po II pasaulinio karo kažkuriuo laikotarpiu buvo įsikūrę Pionierių namai. Jau kelis pirmadienius kvietėme atsiliepti žmones, lankiusius šią įstaigą. Kai kurių atsiliepusiųjų (Žibutės iš Vilniaus, Ievos iš Kauno, Kęstučio ir Sigutės iš Klaipėdos) pasakojimus užfiksavau. Tačiau prašytume atsiliepti ir kitus klaipėdiečius, čia lankiusius būrelius ir galinčius papasakoti, ką ir kieno vadovaujami veikdavo. Prašytume atsiliepti ir Adelę Docytę, kurios šeima gyveno šiame name, kai čia buvo įsikūrę Pionierių namai. Rašykite el. p. adresu: [email protected] arba skambinkite tel. 493435.
KOPŪSTAI. Bankininkas Hiršbergeris buvo nurodęs I pasaulinio karo metais iš gėlių darželių sukasti lysves kopūstams, o gal ir bulvėms auginti.
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą