Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (295)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (295)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Toliau dairomės, kas pokariu vyko Liepų gatvės 12-ajame name.

Šiandien - apie tai, kaip veikė "ideologinė mašina", nes vis dėlto "vaikštome" po ano meto Pionierių namus.

Istorija yra istorija

Šiandien juokingai atrodo, kai mano bendraamžiai ima ir pareiškia: "Nebuvau nei spaliukas, nei pionierius, nei komjaunuolis, tuo labiau - komunistas", nors puikiai pamenu, kaip tie pareiškėjai malėsi komjaunimo komitete...

Taip, buvo tokių mano kartos vaikų, kuriems tėvai, patyrę tremtį, netekę brolių, seserų, tėvų per miškų "valymus", griežtai drausdavo prisikabinti spaliuko žvaigždutę su Lenino atvaizdu, o tuo labiau ant kaklo užsirišti "raudoną skurlį", kaip jie vadindavo pionieriaus kaklaraištį. Bet tokių drąsuolių tebuvo vienetai.

"SPIRGAS". Kai Jolantai Kinderytei (pirmoje eilėje trečia iš kairės) buvo užrištas pionieriškas kaklaraištis, ji iš karto buvo priskirta Pionierių namų štabo aktyvistams. Ir buvo tiek aktyvi, kad netrukus tapo štabo pirmininke. Bet dėl nedidelio ūgio nuo šių pareigų buvo "nušalinta" - liko tik pavaduotoja. 

Mano amžinatilsį tėveliai dėl priežasčių, kurios paaiškėjo tik po daugelio metų, apskritai namuose niekada nekalbėdavo apie smetoninę Lietuvą, o kai klausydavosi "Amerikos balso" iš Vašingtono, mane išvarydavo arba į kiemą, arba į kitą kambarį. Tik po daugelio metų sužinojau, kad Kalėdas švęsdavome partizanų ryšininko namuose Daržų gatvėje...

Žodžiu, augau "tabula rasa" - maniškiai tėvai nedraudė nei rištis kaklaraiščio, nei stoti į komjaunimą. Suvokė, kad realybė yra tokia, kokia yra, nors ir kaip ji tėvams dėl daugelio priežasčių nepatiko.

Priešistorė

Jolanta Kinderytė, dabar Norkienė, augo jūreivio Bronislovo Gavėno ir pardavėjos Anicetos Kinderienės-Gavėnienės šeimoje.

"Kai buvau ketverių, tėtis žuvo važiuodamas motociklu. Po to mama su dviem vaikais persikraustė į Klaipėdą ir sutiko Bronislovą. Aš jo niekad nevadinau patėviu. Jis mane užaugino, tad visad jį vadinau ir tebevadinu tėveliu. Kai mamytė ištekėjo antrąkart, lankiau Klaipėdos pirmąją internatinę mokyklą. Tėvelis ketino mane įsidukrinti, pakeisti pavardę, kad eičiau į kitą mokyklą. Bet internatinėje mokykloje jau buvau pasireiškusi kaip aktyvi ir gera moksleivė, todėl mokyklos direktorius atkalbėjo nuo šio žingsnio. Tuo labiau, kad ši mokykla buvo šalia namų, Baltijos prospekte", - pasakojo p. Jolanta.

Taigi, kai atėjo metas stoti į pionierius, darniai sutariančioje šeimoje niekas neprieštaravo.

Kadangi Jolanta gerai mokėsi, buvo aktyvi moksleivė, jai buvo suteikta garbė į pionierius stoti ne mokykloje, kur pionierių gretos buvo papildomos urmu, o Pionierių namuose.

"Ten, iškilmingesnėje aplinkoje, priimti į pionierius būdavo "komandiruojama" po penkis moksleivius iš kiekvienos mokyklos. Aurelija, Lida, Valė, Zina ir aš kartu su mokyklos pionierių vadove Baumiliene ir ėjome į Pionierių namus, kur mums karo ir darbo veteranai ir užrišo tuos kaklaraiščius. Mes visos penkios džiaugėmės, kad esame šių dienų terminologija tariant, ekskliuzyvinės. Jau tai, kad iš visos mokyklos mes buvome išskirtos, buvo įvertinimas", - prisiminė p. Jolanta.

Pionierių štabas

Ji iš karto buvo pakviesta darbuotis Pionierų namų štabe. Jo nariams daugiausiai krutėti tekdavo prieš Lenino gimtadienius, kai štabas turėdavo suorganizuoti pionierių eisenas miesto gatvėmis. Taip pat štabas turėdavo pasirūpinti garbės sargyba prie Lenino stovylos, gegužės devintąją - karių kapinėse prie amžinosios ugnies aukuro.

"Mokyklų voros, tratėdamos pionierių būgnais, su pionierių vėliavomis per miestą traukdavo masiškai. O mes, pionierių štabas, - eisenos priekyje. Vienu metu buvau išrinkta štabo pirmininke. Bet eisenoje manęs priekyje nepastatė, nes buvau mažo ūgio. Vėliau dėl tos pačios priežasties netgi buvau "nušalinta" nuo pirmininkės pareigų ir tapau pavaduotoja. Pirmininkas ar pirmininkė juk turėjo būti aukštas arba aukšta",- klostė Jolanta Kinderytė-Norkienė.

Pirmieji klaustukai

Pirmieji klausimai dėl ideologijos p. Jolantai iškilo po to, kai tėvelį - B. Gavėną - ėmė tampyti po "instancijas".

"1977 metais laivo, kuriame jis dirbo motoristu, gydytojas pasiprašė politinio prieglobsčio Kanadoje. Tuomet visą įgulą gal pusmetį, o gal ir daugiau tąsė po "instancijas". O tai reiškia, kad tėveliui neleido plaukti į jūrą. Vadinasi, nėra uždarbio. Jau nekalbant apie nervus ardančius pokalbius "valdiškuose namuose", - prisiminė J. Kinderytė-Norkienė.

Ji prisipažino, kad dėl tokių įvykių jai pradėjo kilti visai ne pionieriškų, o vėliau - ir ne komjaunuoliškų minčių bei klaustukų. Po dešimtmečio Jolanta sudegino visus pagyrimo ir garbės raštus...

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Prašymas

Margarita Finkel Pionierių namuose išliūliavo garsųjį vaikų šokių kolektyvą "Junga". Prašytume atsiliepti jos ugdytus šokėjus. Skambinkite tel. 493435, rašykite el. laiškus adresu [email protected]

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder