"Mieloji Liubove. Nors pačios ir nepažįstu, nei laiškais esame apsikeitę, bet, tikiu, priimsi mano pačios pavadinimą "mieloji", nes duktė Ženės, taip kaip ir pati Ženė, man esate labai artimos. Džiaugiuosi gavęs iš pačios žinią apie mums taip mielą buvusią Ženę.
Pirmą kartą po karo buvau Palangoje tik 1988, nes laike mano dviejų ankstyvesniųjų apsilankymų (1972 ir 1975 m.) buvo leista lankytis tik Vilniuje ir Kaune. Palangoje kartą paklausiau giminių, ar ką žino apie Ženę, jie nieko nežinojo. Tačiau Ženė kartą manęs ieškojo, o aš jau buvau išvažiavęs. Labai gaila, nes Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo aš buvau net 34 kartus.
ŠEIMA. Šioje nuotraukoje dr. Jonas Šliūpas, sūnus Vytautas, žmona Grasilda per 1936 m. Žolinę. Tą nuotrauką, pasitraukdami į Vakarus, Šliūpai padovanojo tarnaitei Jevgenijai - Ženiai. Ir toji nuotrauka rūpestingai buvo ir tebėra saugoma jos šeimoje.
Prašau, parašyk man viską apie Ženę (ir save), ką tik nori man papasakoti. Gal turi kelias fotografijas? Kaip mama pergyveno karą, kur gyveno, ką darė, kad išliktų gyva, kada ištekėjo, kada ir kur mirė ir t. t.? Man tikrai bus įdomu viską žinoti. Jeigu kartais būsi Šiauliuose, užeik į universiteto biblioteką ir aplankyk mano turėtąjį tėvo archyvą.
Labai džiaugiuosi gavęs "Vakarų ekspreso" straipsnį apie Ženę su jos fotografijomis. Kai ji gyveno su mumis, aš buvau 14 metų, o ji - apie 20. Gerai ir šiltai ją prisimenu, nes buvo labai maloni ir draugiška, pilnai kaip mūsų šeimos narys. Mano mama dažnai Ženę prisimindavo (dr. J. Šliūpas jau buvo pasimiręs besitraukiant į Vakarus Austrijoje. - Red. past.) tiek būnant Vokietijoje, tiek ir Amerikoje. Galvodavo apie ją - ar gyva išliko po karo audrų, kur ji galėtų būti tuo metu? Aš irgi nieko nežinojau iki dabar.
DRABUŽIAI. Miniailų dukteriai Liubai (nuotr.) labai patiko Grasildos tautiniai drabužiai. Ir, kai ji mokėsi Stasio Šimkaus muzikos technikume (dabar konservatorija), bendramokslės kratydavosi lietuvių tautinių drabužių. O ji juos dėvėdama jausdavosi puikiai. Šiandieninė Liubovė Miniailo-Stanišauskienė kruopščiai saugo viską, kas susiję su jos šeimos istorija.
Prisimenu - Ženė mane išmokino kaletą dainų - "Marusia, ty Marusia, atkroj svaji glaza", "Nočka tiomnaja, a ja bajusia" (Marusia, tu Marusia, atverk savas akis", "Naktelė tamsi, ir man baugu"). Apie Ženę aš ir savo prisiminimuose ("Tėvas, kokį aš prisimenu"), spausdintuose Šiauliuose 2000 m., esu užrašęs labai trumpai. Apie 1943 m. pabaigą sakiau: "...nusipirkome finų veislės žalą karvę, vardu Trūlė. Vasarą ją vesdavome į ganyklą, o žiemą šerdavome šienu. Ją melždavo mama arba pas mus buvusi rusaitė Ženė. Aš niekaip negalėjau suprasti, kodėl Ženės jau nebebuvo atsisveikinant, kada mes išvykome iš namų Palangoje į Vakarus", - štai tų V. Šliūpo velykinių laiškelių su margučių atviruku klaipėdietei L. Miniailo-Stanišauskienei turinys.
Kas toji Ženė, kurios atminimo Šliūpų šeimoje neišdildė nei tūkstančių tūkstančiai kilometrų, nei prabėgę 73 metai? Primenu istoriją, kuri II pasaulinio karo metu sujungė lietuvių šeimą su rusaite nuo Pskovo Jevgenija Marudova-Miniailo.
Atsirinko seseris
Jevgenija Marudova, būsimoji Miniailo, su seserimi Valentina nuo Pskovo 1943 metais buvo vokiečių atvarytos į Kretingą. Čia buvo surengtas darbininkų ūkio darbams "turgus". Kretingos ligoninės, o pokariu ir Palangos ligoninės įkūrėjas felčeris Pranas Jurgutis darbams dideliame ūkyje išsirinko Valentiną, o dr. Jonas Šliūpas - Jevgeniją.
Jai tikrai pasisekė, nes, palyginti su seserimi, sunkiai dirbusiai laukuose, teko lengvesnė dalia - būti tarnaite Šliūpų namuose Palangoje.
Jevgenija - Ženė - šiai šeimai buvo dėkinga visą gyvenimą. Tarnaudama Šliūpams, ji išmoko raugti kopūstus ir agurkus, virti cepelinus, kimšti vėdarus, kepti kugelį ir netgi trupininį pyragą su juodųjų serbentų uogiene bei biskvitą. J. Šliūpo žmona Grasilda ir rankdarbių išmokė.
Jevgenijos duktė Liubovė buvo atsinešusi parodyti nuo tų laikų išsaugotą karpytinio siuvinėjimo (rišeljė) servetėlę, dvelkiančią mamos rankų šiluma. Visai netenka stebėtis, kad Liubovė meilę rankdarbiams paveldėjo iš mamos. Jos "Facebook" profilyje "Aunt Liuba" galima rasti, ką ji ir kaip šiandien "rankdarbiauja".
Tuomet, kai 1943 m. frontas iš Rytų vėl ritosi atgal į Vakarus, J. Šliūpas su šeima rengdamiesi bėgti į Austriją, tarnaitę taip pat ragino slėptis. Ir netgi kūrė planus, kaip ją patalpinti į lagaminą... "Jei patys iš čia ištrūksime", - atsidusdavo.
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
Anonsas
Tarnaudama dr. Jono Šliūpo namuose Palangoje, Ženė jo asmenybės didingumo nesuvokė, nes labai daug ko nežinojo. Užtat ji visą gyvenimą jautė patirtos šilumos tuose namuose poveikį. O kaip klostėsi tolesni rusaičių seserų, iš Pskovo vokiečių atvežtų į Lietuvą darbams, likimai - kitoje "Akvarelėje".
Prašymas
Netrukus pratęsime žvalgytuves Vilties gatvėje žingsniuodami į 7-ąjį namą. Jame pokariu gyveno akušerio-ginekologo ir pokarinės Klaipėdos legendos Chaimo Cukermano, dirbusio Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, šeima. Prašytume atsiliepti kitus šio namo gyventojus ar jų palikuonis, galinčius papasakoti apie savąsias šeimas ir namo kaimynus, tel. 8 612 24184 arba el. pašto adresu [email protected]
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą