Tiksliau - jos dalis, nes bibliotekos 6 skyriai ir 11 padalinių išsidėstę visame mieste. Ir juose vyksta nė kiek ne menkesnis kultūrinis, edukacinis darbas nei bibliotekos širdyje Turgaus g. 8. Šiandien ir atversime tikru kultūros ir edukacijos židiniu virtusios Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos duris.
Justino Marcinkevičiaus nusilenkimas
"Su dideliu dėkingumu galvoju apie kuklų, nematomą, o tokį prasmingą, šviesų ir šventą darbą. Ačiū jums, brangioji Klaipėdos centrine biblioteka, ačiū jums, mūsų pajūrio knygos namai, už kelią, kurį jūs tiesiate į žmonių širdis, už gėrį, kurį sėjate, už grožį, kurį ugdote. Lenkiuosi bibliotekos darbuotojoms, surengusioms poezijos vakarą, kurio metu dar labiau įsimylėjau Klaipėdą. Tad ir sakau: ligi pasimatymo, gerieji žmonės.
Justinas Marcinkevičius, 1985.X.28."
Apie susitikimus su Klaipėdos, o ir visos Lietuvos šviesuoliais rašytojais, menininkais dar pakalbėsime, kai išspręsime buitinius ir būties probleminius reikalus. Bibliotekos vadovė Bronė Lauciuvienė prisipažino, kad labai nervinasi, kai bibliotekininkus vadina bitelėmis. O dar labiau širdo, kai kažkokiam portale aptiko rašinį pavadinimu "Pati nuobodžiausia profesija - bibliotekininkas". "Mes nei bitelės, nei nuobodos. Bibliotekininkai šiuolaikiški, netgi labai kūrybingi ir išradingi žmonės", - sakė ji, turėdama omenyje ne tik kolektyvą, kuriam vadovauja, bet ir kolegas iš kitų bibliotekų ne tik Klaipėdoje - visoje Lietuvoje.
Atvažiavo apsiplunksnavusi
Vilniaus universitete įgijusi bibliotekininkės specialybės žinių, B. Lauciuvienė su paskyrimu išvažiavo dirbti į Šiaulius, o kai jos vyrą teisininką dirbti nukreipė į Mažeikius, žinoma, kaip kokia dekabristo žmona sekė įkandin. "Mažeikiuose pradėjau dirbti tikrai puikiai įrengtos gražios bibliotekos vadove. Visi bibliotekos skyriai - po vienu stogu. Kitas reikalas - vizituoti kaimų, kaimelių bibliotekas. Jose labai svarbus rodiklis buvo skaitytojų skaičius, kuris dažniausiai reiškė, būsi ar nebūsi socialistinio lenktyniavimo nugalėtoja.
KOLEKTYVAS. 1985 m. bibliotekos širdyje pastate Turgaus g. 8 bibliotekininkės iš 6 skyrių ir 11 padalinių fotografavosi ant laiptų, kurie per įvairius renginius tampa ir bibliotekos lanytojų "sėdimomis vietomis", kai pristinga kėdžių.
O tai savo ruožtu reiškė ir garbės raštą, ir bibliotekos prestižą, ir partinės miesto valdžios požiūrį į įstaigą, jos vadovą. Besitrankydama po tas kaimų ir kaimelių bibliotekas aptikau, kad masiškai prirašinėjami skaitytojai. Vardan to socialistinio lenktyniavimo... Žodžiu, į Klaipėdos centrinę biblioteką atvažiavau jau įgijusi vadybos patirties", - prisiminė p. Bronė.
Pribloškė bibliotekos būvis
Iš išpuoselėtos Mažeikių bibliotekos atvažiavusi ir įžengusi į tuomet vadintos centrine biblioteka "palocius", B. Lauciuvienė prisipažino praradusi amą: patalpos buvo apleistos, inventorius susidėvėjęs, iš kiekvieno kampo dvelkė skurdas. "Pirmiausiai, ko griebiausi - remontas", - pirmuosius žingsnius bibliotekoje prisiminė ji. Tai buvo 1983 m.
"1997 metų gūdžią naktį, prieš Kalėdas, - skambutis: dėl trūkusių vamzdžių biblioteką semia potvynis. Atbėgusi žiūrėti, nebežinojau ką daryti, - klykti, keiktis... Sušlapusios, sulipusios knygos. Ar pasiseks jas atgaivinti? Skambinu "Vakarų banko" vadovui Petrui Kravtui, - gal "pamačytų" su šilto oro pūtekliais, kurie tuomet dar buvo retenybė ir kainavo tikrai ne pagal bibliotekos biudžetus...
GIRULIAI. Bibliotekos padalinys Giruliuose tapo tikru traukos centru - čia Meno skyriaus vadovė Birutė Skaisgirienė su keliomis kolegėmis ne tik vasarą, bet ir žiemą klaipėdiečius ragina pėdinti į Girulius, kur pristatomos dailės, fotografijos parodos, rengiami literatūriniai vakarai, knygų pristatymai ir koncertai. Vasaros dienomis čia suguža ir vaikai, kurie, kaip ir kituose bibliotekos padaliniuose, kviečiami į pačias įvairiausias edukacines programas.
Pats gyvenimas padiktavo bibliotekos modernizavimo pradžią - 1998 metus. Avarijos padariniams pašalinti, patalpų remontui bei inventoriui Savivaldybė galėjo skirti apie 150 000 Lt, bet pinigų smarkiai trūko.
Buvo pats badmetis - finansinė krizė, kuri juodais sparnais skrido ir per Lietuvą. Iš kur lėšų naujam remontui, iš kur pinigų atgaivinti knygų fondams, kurių nebepavyks prikelti... Išeitis - tuomet labai populiarūs rėmėjai, kurie, nepaisydami krizės, vis dėlto prisidėjo prie remonto",- pasakojo B. Lauciuvienė.
Pečius pakišo ir kaimynai
Tarp rėmėjų radosi ir kaimynų Olego Semionovo ir Ričardo Kiaulėno šeimos. "Atėjo kaip angelai ir sako: "Mes pakeisim sprogusius vamzdžius."Garbės žodis, mūsų reakcija buvo - pulti bučiuoti rankas", - sakė bibliotekos vadovė. Kapitono O. Semionovo, tebegyvenančio šiame name, pasiteiravau, - kas buvo toji paskata pasiūlyti savo pagalbą bibliotekai? "Kai biblioteką ištiko toji katastrofa ir mudu su žmona pro langus matėme, kaip bibliotekininkės į kiemą velka peršlapusias knygas, laikraščių komplektus džiūti, nors buvo žiema, labai jas užjautėme. Užjausti jausmais - viena, darbais - visai kas kita. Per tą trumpą laiką, kai mes 1996 metais atsikraustėme į tą Turgaus gatvės namą, jau buvome įsitikinę, kokius kilnius darbus nuveikia tos bibliotekininkės. Bibliotekoje tuo metu tebuvo vienas kompiuteris. Bibliotekininkės kantriai mokė juo naudotis vyresniojo amžiaus žmones. Jie galėjo siųsti laiškus emigravusiems vaikams, anūkams ar giminėms. Tai skurdžias pensijas gaunantiems žmonėms, - reali ir didelė pagalba. Tuo metu savo butuose su kaimynu Ričardu darėme remontą, kaip tik keitėme vamzdžius. Jam užsiminiau, kad sykiu galėtume tuos vamzdžius pakeisti ir bibliotekai. Šis pritarė. Na, nuėjom, pasakėm. Džiaugėmės ir patys, ir bibliotekininkės", - prisiminė p. Olegas.
Anonsas
Su Turgaus g. 8-ojo namo gyventojais Olegu ir Tatjana Semionovais dar susipažinsime kitose "Akvarelėse".
Pasitaikydavo ir kitokios rūšies kaimynų. Bet apie tai ir kita - po savaitės.
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. vasario išeina penktadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą