Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (589)

Kur buvo pirmoji Klaipėdos pašto stotis, duomenų nėra, o 1785 m. ji buvo pašto ir banko direktoriaus name dabartiniame pastate Daržų g. 14.

Klaipėdos pašto istorijos dalelė

Šis iki šiol išlikęs pastatas niekuo nesiskiria nuo kitų XVIII a. gyvenamųjų namų. Dokumentuose minima, kad pirmajame aukšte buvo įsikūrusi pašto ekspedicija ir banko kontora. Antrajame aukšte tikriausiai gyveno postmeisteris. Daržų gatvėje paštas išbuvo iki 1796 metų. Paskui iki 1816 m. ši įstaiga veikė Turgaus g. Vėliau paštas patalpas nuomojosi dvarininko ir pirklio Rupelio name prie Biržos tilto. Įvairiomis aplinkybėmis Klaipėdos paštas keitė savo buvimo vietą. Ir tik 1890 m. buvo pradėta iki šiandien išlikusio pašto komplekso statyba.

Pašto komplekso statyba truko 3 metus

Įdomu tai, kad pašto projektą peržiūrėjo ir koregavo pats Prūsijos karalius Vilhelmas II, kartu ir Vokietijos imperatorius. Projekto pakraštyje jis parašė pastabą, kad dėl stiprių pajūrio vėjų pašto frontonus reikia sutvirtinti su stogu metaliniais strypais. Šis nurodymas buvo stropiai įvykdytas. Pašto vidų architektas H. Šedė (Schoede) suprojektavo labai racionaliai. Centrinėje dalyje - klientų aptarnavimo salė. Jai architektas skyrė daugiausia dėmesio.

Pašto ansamblį jungia raudonų plytų spalva, taip pat fasoninės žalia glazūra dengtos keraminės detalės. Jame pastebimos trijų stilių apraiškos - neogotikos, klasicizmo ir jugendo. Tačiau vyraujantis stilius - neogotika.

Paštas įdomus ir techniniu požiūriu. Kadangi pastatai statyti ant minkšto grunto, po pamatais teko sukalti daug medinių polių, o jų tarpus užpildyti betonu. Po visu pastatu buvo įruošti pusrūsiai. Pašte buvo vietinis vandentiekis: vanduo iš gręžinio dujiniu varikliu buvo pakeliamas į pastogėje esantį rezervuarą, o iš jo vamzdžiais tekėjo į patalpas.

Pašto atidarymas buvo labai iškilmingas

Rausdamasi Klaipėdos pašto istorijos dokumentuose, tikėjausi rasti jo atidarymo iškilmėse dalyvavus ir Prūsijos karalių, Vokietijos imperatorių Vilhelmą II. Deja, aukščiausias rangu buvo Vokietijos pašto sekretorius su palyda. Atidarymo iškilmės vyko 1893 m. spalio 16 d. Lygiai 12 val. pasirodė atvykusieji svečiai, tribūnoje sakę kalbas. Svarbiausias ceremonijos momentas - pašto raktas, paleistas per rankas. Antrojoje dienos pusėje "Viktorijos" viešbučio salėje pašto atidarymo iškilmės tęsėsi. Žinoma, su tostais ir palinkėjimais. Klaipėdos paštas tapo svarbia pašto siuntų arterija, o ir Klaipėdos miesto architektūrine puošmena.

Išlaisvintas bokštas

33 metus niekas nejudino pašto statinių. O 1930 m. prie dešiniojo pašto sparno buvo pristatytas komutatoriaus namelis. Todėl iš bokšto buvo pašalinti telefono laidai. Bokštas tapo vieta miestui apžvelgti.

Per II pasaulinį karą ir po jo paštas gerokai nukentėjo. Tačiau restauratoriai atstatė susprogdintą bokštą, atidengė sienų ir lubų ornamentus, atkūrė medžio drožinius. Tuo ypač rūpinosi inžinierius Kostas Frankas.

PAŠTININKAS. Jonas Meškys su šeima į Klaipėdą dirbti ir gyventi atvažiavo 1945 m. vasarą.

Suskambo kariljonas

Pirmasis varpų skambinimo įrenginys - karilijonas, veikęs Klaipėdoje, pagamintas tuometinės Rytų Vokietijos Apoldos varpų gamykloje. Jie Klaipėdoje atsirado daugelio žmonių rūpesčiu. Didžiausi atsiradimo iniciatoriai buvo Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys ir tuometinis Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektorius Vytautas Jakelaitis. Kariljonas skambėjo 1987-2006 m. Atitarnavę senieji varpai Klaipėdos miesto savivaldybės pagal sutartį buvo patikėti saugoti Klaipėdos universitetui. Mokslo įstaiga ketino juos pakabinti savo pastato bokšte, bet vėliau paaiškėjo, kad to padaryti negalima dėl netinkamos atraminių bokšto konstrukcijų būklės. Varpai saugoti nesėkmingai - 6 iš jų (kiekvienas svėręs po kelias dešimtis kilogramų) buvo pavogti.

Naujasis karilionas buvo nulietas 2006 m. Olandijos "Royal Eijsbouts" varpų liejykloje. Naujojo Klaipėdos karilijono inauguracija įvyko per 2006 m. Kalėdas.

Nuo pat instrumento įrengimo buvo organizuojami tarptautiniai karilijono muzikos festivaliai. Muzikiniais varpais atliekami polifonijos meistrų, Vakarų Europos klasikų bei lietuvių kompozitorių kūriniai, parašyti specialiai šiam instrumentui.

2006 m. rugsėjo 17 d. įvyko paskutinis senojo karilijono koncertas.

Naujasis Klaipėdos karilijonas sudarytas iš 48 naujų lygaus profilio varpų, kurių diapazonas - keturios oktavos. Bendras varpų svoris yra apie 5 095 kg. Savaitgaliais varpai skleidžia savo nuostabius garsus. Vienas įsimintiniausių koncertų - saksofonininko Petro Vyšniausko ir karilijono duetas, kai Pilies džiazo festivaliai dar talpindavo publiką Laikrodžių muziejaus kiemelyje.

ŽIEMA. Šiandien žinomas kinematografininkas, kino festivalių organizatorius Kęstas Meškys gimė jau Klaipėdoje. Nuo mažumės jis buvo apsuptas tėčio ir mamos bendradarbių dėmesio. Šioje nuotraukoje Kęstutis su pašto buhaltere Pakhadze.

PRAŠYMAS

Prašytume atsiliepti Klaipėdos pašte dirbusius ar pašto komplekso namuose gyvenusius žmones el. p. adresu [email protected] arba parašyti žinutę feisbuke Gražinos Juodytės profilyje.

ANONSAS

Kokiomis aplinkybėmis Meškių šeima dirbti ir gyventi atvažiavo į Klaipėdą? Kokia ji buvo 1945 metais? Kaip atrodė karo nusiaubtas paštas? Kokios buvo Jono Meškio pareigos ir kas atvažiuodavo inspektuoti Klaipėdos pašto? Atsakymus į šiuos klausimus ir dar daugiau skaitykite kitą penktadienį.

Bus daugiau.
"Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".