Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (593)

Gyvenime viskas juda į priekį. Meškių šeimos name Klaipėdos pašto kieme taip pat. Juo labiau kad aplinkui būrėsi neeilinė, kaip vėliau paaiškėjo, "chebrytė" - eruditas Tautvydas Lideikis, vėliau su Kęstučiu Meškiu bendravęs Leningrade, kai studijavo doktorantūroje, Žilvinas Kancleris, po daugelio metų tapęs Lietuvos nacionalinės premijos laureatu fizikos srityje, plataus akiračio Algis Radzevičius. Kai K. Meškio bendraamžiai plytomis ir strypais kariavo kiemas prieš kiemą, jie diskutavo ir gliaudė globalias ne tik miesto problemas. Vida Meškytė, dar būdama K. Donelaičio mokyklos septintokė ar aštuntokė, jau irgi įsitraukė į pašto darbą, mat mokėsi prancūzų kalbos. Ir miestiečiai eidavo prašyti jos užpildyti Raudonojo Kryžiaus anketas. Prancūzų kalba buvo tarptautinė oficiali pašto kalba. Nuo maždaug 1956 m. taip daugelis ieškojo karo metu pasimetusių giminaičių. "Per Raudonąjį Kryžių trijų brolių ieškojo ir tėvas, taip ir neatradęs jų JAV. Aš seseriai jos veiklos pavydėjau, nes ji visuomet turėjo ir rublių, ir saldainių, kurių kaulydavau iš jos", - prisipažino Meškių pagrandukas Kęstutis.

Žodžiu, dar paauglystėje "chebrytė" domėjosi ne tik panelėmis, šokiais ir sriubos lėkšte po nosimi. Ir jau suvokė, kad pasaulis kur kas platesnis, nesibaigiantis ties "geležine uždanga". Pasak K. Meškio, kai automobilio avarijoje žuvo T. Lideikis, tuometinis Seimo narys ir Piliečių chartijos vadovas Lietuvoje, atsisveikindamas su juo Vytautas Landsbergis 1993 m. ištarė maždaug tokius žodžius: "Laidojam žmogų, galėjusį pelnytai tapti Lietuvos prezidentu."

PORA. Jonas ir Kristina Meškiai pokariu. 1950 m.

Fizikos ir matematikos mokslų habilituoto daktaro, 1990-1991 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio nario, Piliečių chartijos vadovo, 1992-1993 m. Seimo nario netektį K. Meškys mini kaip vieną didžiausių ir skaudžiausių netekčių savo gyvenime. O tuomet, prieš daugelį metų, "chebrytę" siejo bendri interesai ir žinių troškimas. K. Meškiui didžiulį postūmį domėtis mokslais padarė ir brolis Vytautas, ypač kai jų namo palėpėje jis surado brolio surinktų daugybę mokslinių ir su radijo technika susijusių knygų ir žurnalų. Iš jų pasisėmęs žinių, Vytautas ne tik pats susikonstravo gana tobulą radijo aparatą, bet ir bene pirmąjį spalvotą televizorių Klaipėdoje. K. Meškys dar patikslino: "Nenuostabu, kad visas miestas eidavo pas mus į namus, kviesdavo jį remontuoti sparčiai plintančią, o kartu ir gendančią radijo ir televizijos aparatūrą."

Birbino kontrabosą

Sovietmečiu kiekviena įstaiga ar organizacija privalėjo turėti saviveiklos ratelius - kas chorą, kas tautinių šokių būrelį, kas dramos kolektyvus ir panašiai. Pašte susibūrė estradinis ansamblis, kuriame pradėjo dainuoti ir telefonistė Nelė Klimenko, būsimoji Paltinienė ir estrados žvaigždė ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Ypač buvo vertinamas jųdviejų duetas su Eugenijumi Ivanausku, kai Arvydas Paltinas subūrė estradinį ansamblį "Kopų balsai". Bet tai nutiko vėliau. O dainuoti pradėjusi pašto darbuotoja Nelė Klimenko iš karto buvo pamilta daugelio klaipėdiečių. Bendradarbiai didžiavosi, kad "paprasta panelė", kaip ir jie, štai, spindi scenoje.

SPECIALISTAS I. Vytautas Maliorius labai domėjosi radijo galimybėmis. Tas pomėgis išaugo į profesiją pirmiausiai Klaipėdos pašte, o vėliau Girulių retransliacijos bokšte. 1947 m.

SPECIALISTAS II. Šiandien Vytautas Maliorius gyvena Giruliuose, jo jaunystę ir gyvenimą reikšmingai ženklinančio televizijos bokšto papėdėje, ir pušų apsuptame name. Būdamas 89-erių, jis, kaip ir jaunystėje, aktyviai domisi Lietuvos gyvenimu, naujomis technologijomis. 2019 m.

"Klimenko draugavo su mano seserimi Janina. Pašto muzikinis ansamblis buvo bene pirmasis estrados kolektyvas pokario Klaipėdoje. Pašto antrajame aukšte buvo nedidelė salė, jie ten per sovietines šventes grodavo ir dainuodavo. Ir aš prisimenu, kaip mes, vaikai, mėgome ten šniukštinėti", - pasakojo Kęstutis. Kadangi ansamblyje kontrabosu grojo ir Vytautas Maliorius, "chebrytė" tarsi ir turėjo teisę dalyvauti repeticijose. "Sėdėdavome tyliai kaip peliukai po šluota ir klausydavomės gyvos muzikos. Žinoma, Nelė mums buvo labai graži. Todėl visiškai nekliuvo nei jos akcentas, nei tarimo klaidos. Gražu ir tiek", - neslėpė K. Meškys.

Paskui "chebrytė" pairo, nes visi išvažinėjo kas kur studijuoti. O V. Maliorius 1958 m. jau buvo kvalifikuotas radijo inžinierius. Kaip tik tais metais buvo pradėtas statyti Girulių TV retransliacijos bokštas. V. Maliorius įsidarbino ten.

Kiaulės žviegimas "ant" visos Klaipėdos"

Kęstučio brolis Vytautas, perėjęs dirbti į TV bokštą, palyginti su Kęstučiu ir jo "chebryte", buvo brandaus amžiaus. Dabar jau sunku būtų atsekti, kieno idėja buvo iš montuojamo TV bokšto parašiutu skraidinti kiaulę. Ką jautė toji kiaulė, "mokoma" skraidyti, nesunku atspėti.

"Parašiutu skraidinama vargšė taip žviegė, kad jos skausmą turėjo girdėti visa Klaipėda. Visa Klaipėda tą skrydį ir aptarinėjo. Žinoma, mano tėvai nebuvo išimtis. Kiaulė "kosmonautė" liko gyva. Bet turbūt pakrikusios psichikos", - pasakojo K. Meškys, pabrėžęs, kad bokšto darbuotojai neturėjo nieko bendra su ta vargše kiaule. Ją skraidino kažkokie chuliganai iš pašalies, nes statomas bokštas nebuvo saugomas.

Kadangi į kvietimus pasakoti apie darbą pašte ar gyvenimą kituose pašto statiniuose niekas neatsiliepė, šiuo rašiniu ir baigiu Klaipėdos pašto ir jame pokariu gyvenusios Meškių šeimos istorijas.

ANONSAS

Melnragė - Klaipėdos miesto dalis su įdomia istorija ir pokario sakmėmis. "Klaipėdos akvarelių" ciklas Melnragėje dar nebuvo įsisukęs. "Kablys" buvo žymiai anksčiau, kai iš tremties grįžusi panelė Stanislava Klaipėdoje niekur negalėjo įsidarbinti - viršininkai drebino kinkas po savo sparneliu turėti tremtinę. O štai Tuberkuliozės dispanserio vyriausiasis gydytojas Pranas Lideikis, žinoma, rizikuodamas, merginą priėmė dirbti laboratorijoje. Taip, Klaipėdoje yra Prano Lideikio gatvė, vedanti į Melnragę, tačiau kiek klaipėdiečių atsakytų į klausimą, kas tas Lideikis Klaipėdai buvo?
Stanislava apsigyveno Melnragėje. Ką ji čia atrado ir ką galbūt prarado - ateityje. Po to, kai panarpliosim Melnragės prieškarį, o po to ir pokarį. Patikėkit, radau nemažai ko įdomaus. Jeigu Jūs galėtumėte ką papasakoti apie Melnragę prieškariu ir pokariu, parašykit laiškelį el. p. adresu [email protected].

Bus daugiau. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".