Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (615)

Kas joje vyksta, težino tik bendrovės darbuotojai ir naftos produktų pasikrauti atplaukiančių tanklaivių įgulos. Praskleisti širmos pakvietėme tolimojo plaukiojimo kapitoną Igorį Točickį, kuris daugiau kaip dvidešimt metų vadovavo tanklaivio "Autse" įgulai, naftos produktus gabenusiai į pačius įvairiausius Europos uostus. 1977 m. pradėjęs dirbti ketvirtuoju šturmanu, jis dar negalėjo žinoti, į kokius spąstus galima patekti, vadovaujant krovos darbų "paradui". "Globe Asimi" buvo didžiausias prie Lietuvos krantų sudužęs naftos tanklaivis, kurio katastrofos metu į Baltijos jūrą išsiliejo didžiausias naftos kiekis.

Pamokos

Tą katastrofą verta priminti. "Globe Asimi" į uosto akvatoriją įplaukė 1981 m. lapkričio 19 dieną, kai rudeninė audra dar nebuvo įsisiautėjusi. Kitą dieną vyko krovos darbai. Tuo metu kapitonas, vyresnysis mechanikas ir dalis įgulos, pasinaudodami laisvalaikiu, išėjo į miestą. Klaipėdos meteorologai pranašavo, kad vėjas vis labiau stiprės. Kilo pavojus, kad netoli uosto vartų prie 3 krantinės prišvartuoto tanklaivio lynai neatlaikys audringų bangų. Paprastai tokiais atvejais visi dideli laivai, kol dar neįsisiautėjo audra, būdavo išplukdomi į jūrą laukti, kol nurims audra. Krovos darbai tanklaivyje buvo sustabdyti, tačiau nebuvo kam jo išvesti į jūrą. Kapitonas su komanda vis dar linksminosi mieste. Laive buvo likęs tik kapitono vyresnysis padėjėjas ir šeši jūreiviai. Buvo aišku, kad su tokia įgula nepavyks išvesti laivo į audringą jūrą. "Globe Asimi" kapitonas į laivą grįžo tik lapkričio 21-osios paryčiais. Bet vis dar nesirodė vyresnysis mechanikas. Tuo metu vėjo gūsiai ūmėjo, jo greitis siekė daugiau kaip 22 metrus per sekundę. Kapitonas apsisprendė išvesti laivą ir be vyriausiojo mechaniko. Jau buvo vidurdienis, kai tanklaivis pajudėjo uosto vartų link. Vėliau Klaipėdos uosto kapitono tarnybos specialistai aiškino, kad tanklaivis neišvystė reikiamo greičio įveikti uosto vartus atakuojančias bangas. Buksyruojamas dviejų vilkikų tanklaivis "Globe Asimi" užplaukė ant pakrantės seklumos ir lūžo perpus. Įgulos nariai išsigelbėjo, tačiau iš triumų tiesiai į jūrą išsiliejo 16 493 tonos mazuto, jūros paviršius pasidengė iki 30 cm storio mazuto plėvele. Tą vaizdą vyresnieji klaipėdiečiai puikiai mena. Ir ne tik mena, daugelis per įvairių organizacijų talkas netgi sėmė mazutą kibirais. Mat, tarnybų naudoti fekalijų siurbliai nuolat užsikimšdavo ir "lėkė šaibom". Niekas nieko oficialiai neinformavo, kad uosto vartuose įvyko katastrofa, kurios pasekmės gali skaudžiai atsiliepti visam Lietuvos pajūriui. Bet tokia informacija greitai pasklido iš katastrofos liudininkais buvusių užsienio laivų. Visa uosto pakrantė ir čia stovėję laivai buvo apnešti storu juodo mazuto sluoksniu. Prie šiaurinio molo galo matėsi iš vandens kyšančios laivo nuolaužos. Lietuva pritrūko plūduriuojančių užtvarų ir pompų, tad buvo sulaukta pagalbos iš Ventspilio, Novorosijsko, Baku. Vakarų Vokietija į pagalbą atsiuntė savo naujai pastatytą katamaraną "Thor", kurio paskirtis buvo išsiliejusios naftos valymas.

SVETIMUOSE KRAŠTUOSE. Pasak tolimojo plaukiojimo kapitono Igorio Točickio (pirmas iš dešinės), daugelį metų vadovavusio tanklaivių krovos darbams prie svetimų krantų, paprastai naftos produktų bazės įsikūrusios toli nuo gyvenamųjų vietovių, ir tanklaivio įgulos nesiryždavo palikti laivo be priežiūros. Laisvalaikiui pasirinkdavo laukinius pliažus netoli bazių.

Stovėjo reide

O tanklaivis "Autse" tas audringas naktis, kai "Globe Asimi" patyrė katastrofą, stovėjo reide. Apie avariją tanklaivio įgula nieko nežinojo. Tik stebėjosi, kad ir aprimus audrai leidimo į uostą įplaukti dar kelias dienas negavo. Kai tas leidimas buvo gautas, praplaukdami pro šiaurinį molą suprato - kodėl. "Vaizdas buvo kraupus. Paplūdimiai buvo juodi. Bet į katastrofos priežastis ir padarinius nebuvo laiko gilintis. O ir informacijos niekas neteikė. Dirbome, ir tiek", - prisiminė ponas Igoris.

"po "Globe Asimi" avarijos 1982 metų vasarą dirbai padavėju Palangos kavinėje. Johje buvo daug klientų iš "plačiosios tėvynės". Jie teiravosi, kur ta nafta dingo. Mat buvo įbauginti atvažiuosią į "mazuto rojų". Aiškinom, kad valyti jūros ir pakrančių buvo pasitelkti visi, kas tik galėjo. Tuomet juk mes dar nežinojom ir žodžio "savanoris". O tokių tikrai buvo. Bendrom tarnybų ir klaipėdiečių pastangomis paplūdimiai vėl buvo švarūs", - prisiminė ir barmenas Tadas Ivanauskas. Jis dar prisipažino, kad pats rinkęs jau suanglėjusius naftos produktų akmenis.

O 1988 metų rugsėjo 25 dieną šalia tos vietos nuskendo Vokietijos laivas "Rudolf Breitscheid", kuris, giliai pakrautas, manevruodamas prie uosto vartų, tvirtai užstrigo seklumoje prie šiaurinio molo. Nepaisant įdėtų pastangų, laivui nepavyko išsivaduoti - laivo konstrukcijos neatlaikė ir laivas perlūžo. Visa įgula buvo išgelbėta, niekas nežuvo.

Paminklas prie uosto vartų

Jūra žmonėms klaidų neatleidžia - 25 metus "Globe Asimi" ir "Rudolf Breitscheid" liekanos tapo paminklu, kuris primindavo Klaipėdos uosto laivams laikytis toliau nuo šiaurinio molo, kad neužplauktų ant šių laivų nuolaužų, gulinčių po vandeniu. Paskutiniai "Globe Asimi" ir "Rudolf Breitscheid" laivų likučiai buvo pašalinti tik 2006 metais.

"GLOBE ASIMI". Tanklaivio "Globe asimi", katastrofą patyrusio 1981 m., nuolaužos ties šiauriniu molu teliuškavo net iki 2006-ųjų.

"Vakarų ekspreso" archyvo nuotr.

Bus daugiau. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti čia.