Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (XIV)

Ji buvo gimusi Maskvoje, iš kurios Jadvygos tėvas, labai vertinamas elektros įrenginių specialistas, su žmona parbėgo į Kauną, kai Rusijoje kilo revoliucija. Kaune ir formavosi Jadvygos charakteris. Čia ji susipažino su Karpavičiumi, dar prieš karą. O šeimą sukūrė jau pokario metais.

Jadvygai buvo labai svarbūs etiketo reikalai, tą ji atkakliai diegė ir dukrai. Tai reikšdavosi net buitinėse smulkmenose - viskas privalėjo būti aukščiausios prabos. Pradedant iki siūlelio tvarkinga apranga, baigiant taip nušveistais puodais, kad juos, anot kaimynų, galėjai dėti ant balta staltiese užtiesto stalo.

Jeigu buvo keliamas balius, tarkim, Aldonos gimtadienio proga, stalas turėjo būti serviruotas idealiai. Gimtadienio tąsa - visa kompanija keliauja į teatrą, prastesnis variantas - į kiną. Aldonos gimtadieniai būdavo įvykis Klaipėdos senamiestyje. Ir pakviestasis į tokią fiestą jausdavosi reikšmingesnis nei kiti kiemo ar gatvės vaikai. Mat pani Jadvyga leisdavo pasikviesti tik, jos supratimu, gerus vaikus. Į šventes būtinai buvo kviečiamas fotografas.

Švenčiant 12-ąjį gimtadienį, jame dalyvavo (iš kairės į dešinę): Ženia Fridman, Sonia Minina, Gražina Grinkevičiūtė, pati gimtuvininkė, Virginija Lisauskaitė, Vanda Bružaitė, Irena Dambrauskaitė, taip pat šių eilučių autorė. Už "suaugusiųjų", geriančių vynuogių sultis, stovi mažoji Tiltų g. 9 namo gyventoja Svetlana Brodskaja. Ji ir visa šeima žuvo automobilio avarijoje, kurių anuomet buvo reta

Akyse - baimė

"Mama apie savo kilmę į kapus nusinešė daug paslapčių. Nors aš jos klausinėdavau apie senelius, apie giminę, ji atkakliai tylėdavo", - šiandien sako A. Karpavičiūtė. Kodėl motina tylėjo tarybiniais metais, ji dar suprastų. Tačiau pani Jadvyga neprabilo net tuomet, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.

"Į Lietuvos trispalvės iškėlimo iškilmes vežiau mamą į Kauną. Ji džiaugėsi, bet akyse mačiau ir baimę. Iki pat mirties ji nuolat per miegus krūpčiodavo, klykdama "Jau išveža. Jau važiuojame", - sakė Aldona. Tačiau tremties dalykai namuose niekada nebuvo aptarinėjami, kaip ir politikos reikalai.

Mamos nuostatos išryškėjo tik vienu atveju - ji kategoriškai priešinosi dukters norui stoti į pionierius ir komjaunuolius. Nusileido tik perkalbėta Aldonos mokytojos. Ši aiškino kad, neįstojusi į komjaunimą, duktė tiesiog neturės galimybių siekti aukštojo mokslo...

Kai mama pasimirė, kažkokia tolima giminaitė Aldonai tarstelėjo: "Ar tu žinai, kad esi bajoraitė?" Bet tai užuominai ji nesuteikė reikšmės. "Ji buvo tokia, o ne kitokia. Ir man visai nesvarbu, koks kraujas tekėjo jos gyslomis", - filosofiškai kalbėjo A. Karpavičiūtė.

"Mylėk, mylėk"

A. Karpavičiūtė buvo bendraamžių "atamanė". Tai ji visus suorganizuodavo vaidinimams dabartinės "Europos" užeigos kieme. Aldonai atėjo į galvą nusipirkti tampomo popieriaus (papjė mašė) sijonams ir aprėdyti visus vaidinimų dalyvius. Vaidinimai nebūdavo šiaip sau - jiems būdavo itin ruošiamasi, repetuojama.

Kadangi Aldona turėjo gerą balsą (ir dabar jo nėra praradusi), jai buvo pranašaujama operos dainininkės karjera. Atitinkamas ir repertuaras. Ir, žinoma, "Karmen". Prieš vaidinimus buvo "reguliuojamas" garsas: Aldona trečiame aukšte pro savo buto langą iškišusi galvą, kiek balso stygos leisdavo, plyšaudavo "Mylėk, mylėk", o Ženia gatvėje klausydavosi, ar girdisi.

Pasitaikydavo, kad mažosios dainininkės "repertuaro" pasiklausyti sustodavo ir praeiviai. Kartais ir be vaidinimų "artistė" susilaukdavo aplodismentų. Nors Aldona lankė ir muzikos mokyklą, ir baleto būrelį Pionierių namuose, operos dainininke ji taip ir netapo. Baigusi kelis pedagogikos institutus, studijavusi ir logopediją, visą gyvenimą ji dirba su vaikais (18 metų - su protiškai atsiliekančiais) įvairiose Klaipėdos mokyklose.

Pareigos  

Iš pani Jadvygos, kaip auklėti vaikus, mokėsi kiti namo gyventojai. Be galo mylima Aldutė jau aštuonerių metukų skalbdavosi savo drabužėlius. Kasdieninės pareigos - iš Jono kalnelio tvenkinio parnešti vandens gėlėms laistyti, žiemą - iš sandėliuko parvilkti kibirą anglių.

"Kol sandėliukai buvo kieme, anglis nešti nebuvo baisi prievolė. O kai tuos sandėliukus nugriovė ir perkėlė prie Jono kalnelio, oi, kaip buvo sunku. Ypač, jei lauke - speigai. Tempdavau inkšdama. Užtat iki šiol kažkur uoslės receptorių vingiuose yra įstrigęs tyro šalto oro kvapas, sumišęs su deginamų malkų aromatu", - ir teigiamą momentą tokiose "vaikštynėse" įžvelgia A. Karpavičiūtė šiandien.

Gyvenimo vingiai neišskyrė

Jevgenija Fridman-Kargopolova, ištekėjusi už Kaliningrado universiteto profesoriaus, dabar gyvena Kaliningrade, sūnus - Kanadoje. Jevgenijai sunkus metas - slaugo insulto ištiktą vyrą. Tačiau, susitarusi dėl sutuoktinio priežiūros, ji kelioms dienoms ištrūko į Klaipėdą. Čia, Lėbartų kapinėse, palaidoti jos tėvai. Atvažiavo sutvarkyti kapų.

Vaikystės draugė Aldona Ženią pasitiko išskėstomis rankomis. Ką tik atšventusi savo jubiliejų, ji suruošė dovaną artėjančiam tokiam pat apvaliam vaikystės draugės jubiliejui.

Moterys viena per kitą šūkčiojo: "O tu pameni?" Atrodė - viskas buvo tik vakar. Baltas Aldonos pavydas, kai Ženios tėtis, ištiesęs ranką, ją pakėlė nuo paradinių laiptų ("Atrodė taip saugu ant tėvo rankų", - iki šiol prisimena Aldona, anksti netekusi tėvo), nugvelbtais dažais išdažytos mergaičių lūpos, kai jos ėjo kilimų daužyti.

Šiandien Tiltų g. 9-ajame name buvusių pokario gyventojų šeimų ar jų palikuonių neliko. Čia gyvena jau kiti žmonės ir kitos kartos. Pagal visai kitus šiandieninio gyvenimo dėsnius.