Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (XXXVIII)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (XXXVIII)

Tragediją išgyveno ir J. Fabijonavičius. Buvęs profesoriaus, vėliau akademiko Juozo Matulio studentas, baigęs Vilniaus universitetą, paskyrimą gavo į Klaipėdą - tverti cheminių elementų fabriko "Sirijus".

Pasak R. Fabijonavičiaus ir Algirdo Guzausko, "pirmasis" "Sirijus" buvęs senojo turgaus teritorijoje, kažkur šalia dabartinio Kalvystės muziejaus, o gal ir jo vidiniame kieme. Kai šį faktą patvirtinti paprašiau Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bendradarbio Sauliaus Karaliaus, jis teigė apie tai negirdėjęs. Jo kalbinti pokario žmonės "Sirijų" siejo tik su buvusio "Superfosfato" fabriko Artojų gatvėje rekonstrukcija. Tačiau tokios artelės ar fabrikėlio egzistavimo galimybės senojo turgaus teritorijoje muziejininkas taip pat neatmetė. Jeigu kas iš mūsų skaitytojų galėtų suteikti papildomų žinių apie "Sirijaus" Klaipėdoje pradžią, labai prašytume atsiliepti.

Taigi ką tik "iškeptas" "Sirijaus" fabriko vyriausiasis inžinierius J. Fabijonavičius pradžioje buvo žmogus-orkestras: ir kadrų ieškojo, ir iš tremties grįžusiems padėjo, ir gamybos procesui reikalingas malkas kapojo. Pats ir prie pirmųjų baterijų gamybos agregatų stovėjo.

O kai pamažu buvo įsisavinta gamyba, kai jau buvo planuojami ir net pradėti statyti modernizuojamos gamyklos korpusai, J. Fabijonavičių pradėjo lenkti stoti į partiją. Slėpęs savo vidines nuostatas, jis įvairiais diplomatiniais būdais priešinosi ir partijos nariu netapo.

Iki tol šlovinamą kaip labai puikų specialistą jį atvirai ir be sentimentų pradėjo uiti. Nepakėlęs pažeminimų, J. Fabijonavičius, "Sirijų" jau pamilęs ne menkiau kaip sūnų, pradėjo ieškoti išeičių. Susitaikyti ir įstoti į tą partiją? Ne, į kompromisus jis neketino eiti. Ir Fabijonavičiai vėl išdundėjo gyventi į Vilnių.

Kratė saugumas

Ten jis savo gyvenimą susiejo su moksliniu darbu. Apgynė technikos mokslų disertaciją, susijusią su "Sirijaus" gamykloje gaminta produkcija. Tolesnio mokslinio darbo kryptis - triukšmo mažinimas pramonėje, taikant lokalines priemones ir kuriant aerodinaminio triukšmo slopintuvus. Yra paskelbęs per 150 populiarių ir technikos straipsnių.

1984 m. po saugumo kratos už draudžiamos literatūros laikymą namuose buvo tardomas ir atleistas iš mokslinio tyrimo instituto "Termoizoliacija" akustikos laboratorijos vadovo pareigų.

Po 1989-ųjų pasikeitus politinei situacijai Lietuvoje J. Fabijonavičius tęsė savo mokslinius ir publicistinius darbus, paskelbė dar 200 straipsnių tuo metu aktualiomis temomis.

Apie J. Fabijonavičiaus atliktus darbus galima spręsti ir iš sūnaus išsaugoto 1960 m. žurnalo "Liaudies ūkis", kuriame tuo metu dar būdamas vienu iš "Sirijaus" vadovų, jis rašė: "Norint dabar 1000 val. maitinti radijo imtuvą, reikia turėti baterijas, kurių komplektas sveria 21,5 kg. Tokio galingumo aparatą, kuriame vietoje lempų panaudoti puslaidininkiai, 1000 val. gali išmaitinti baterija, sverianti tik 0,5 kg. Nauji elementai netolimoje ateityje visiškai išstums iš gamybos ir vartojimo praktikos visus daug sveriančius srovės šaltinius."

Iki mažojo rankos piršto baterijų gamybos buvo dar tolokai. Bet "Sirijaus" gamykla tapo ir savotišku moksliniu poligonu, į kurį atvykdavo aukščiausio lygio mokslininkai ir praktikai ne tik iš Lietuvos, bet ir visos Sovietų Sąjungos.

Beje, nustebino toks faktas, kad 1958 m. į "Sirijaus" gamyklą semtis naujų technologijų žinių buvo atvykę kinai.

"Sirijus" tais laikais Klaipėdoje buvo išskirtinis reiškinys. Jame dirbti verždavosi daugelis, mat sklido gandai apie milžiniškus uždarbius. Ir iš tiesų, čia būdavo gerai apmokamų darbininkų. Tačiau tie uždarbiai buvo pasiekiami pirmiausia sveikatos sąskaita, nes gamyba vyko aukščiausio tarp visų Klaipėdos įmonių užterštumo sąlygomis. Nors J. Fabijonavičius dėjo daug pastangų švarios gamybos procesams diegti, tačiau aukštesnės instancijos į jo reikalavimus nekreipė dėmesio.

Be to, kad gerai uždirbtum, reikėjo įvykdyti ir viršyti dienos normas. O tam buvo reikalingi įgūdžiai. Iš gatvės atėjęs žmogus, su automatais pradėjęs vynioti anodus į popieriukus, geriausiu atveju tegalėjo įvykdyti trečdalį normos. Tad apie pasakiškus atlyginimus galėjo tik svajoti. Ir tuos didelius atlyginimus "įkąsti" tegalėjo vienetai. O pagal tų "vienetų" darbo našumą normos buvo keliamos vis aukštyn ir aukštyn. To laiko "ekonomistai" irgi mokėjo vašką spausti...

Šiaip ar taip, AB "Naujasis Sirijus" šeimininkai, iš Klaipėdos ir apskritai Lietuvos elementų gamybą perkėlę į Kiniją, su sentimentais ar be jų turėtų žinoti, iš kur ir kaip jų kojos išdygusios...

Na, o kitą pirmadienį tęsime pažintį su Liepų g. 22-ojo namo spalvingais gyventojais. Tarp jų buvo ir Ručių šeima, kurios galva turėjo sąskaitų ir su Hitleriu, ir su Stalinu.

Bus daugiau. 

Image removed.
1958 m., kai geležinės Sovietų Sąjungos sienos uodai nepraskrisdavo, Klaipėdoje lankėsi kinų delegacija, atvažiavusi semtis sausųjų elementų gamybos patirties "Sirijaus" gamykloje. Jos vyr. inžinierius J. Fabijonavičius (dešinėje) jau buvo baterijų gamybos technologijų asas
Image removed.
Taip 1958 m. atrodė "Sirijaus" gamyklos vyr. inžinieriaus kabinetas
Image removed.
Profesoriaus Juozo Matulio ir buvusio gabaus studento J. Fabijonavičiaus bendradarbiavimas nenutrūko dirbant Klaipėdoje, jis tęsėsi ir grįžus į Vilnių, kai šis gynėsi mokslinę disertaciją

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder