"Aš galvoju, kad yra tikrai daug vertesnių žmonių gauti šį apdovanojimą nei aš, - kuklinasi Rita. - Pavyzdžiui, "Carito" darbuotojai, besirūpinantys vargšais, alkoholikais, tais, kurie niekam nereikalingi. Ar žmonės, priglaudę vaikučius. Man viešumas nepatinka. Būtų gerai, jei galėtum jį kaip nors išnaudoti, įgautum kokių nors galių. Kai tu eini žmogaus prašyti pagalbos, yra kažkaip nemalonu. O juk Biblijoje yra žodžiai: "Turi ne aukoti, o mielaširdingai duoti".
Veterinarijos gydytoja dirbanti Rita pasakojo, jog su gyvūnais yra susijusi visą savo sąmoningą gyvenimą. "Tėvai laikydavo vištas. Tai pasmerktąsias pjovimui mes su broliu gelbėdavom, slėpdavom, darydavom namelius, - juokėsi "Metų filantropo" nominantė. - Kaimynas daug vyšnių augino, todėl spęsdavo spąstus derlių naikinantiems varnėnams. Ir juos gelbėdavom, eidavom atrišti virvučių, kad galėtų nuskristi."
Rita visą savo gyvenimą namo tįsdavo įvairius gyvūnus. O tėvai tai toleruodavo. "Gal tik kai mokiausi neturėjau jokio gyvūno, bet auginau vaiką. O po to visą laiką globojau ir ne po vieną, o, pavyzdžiui, po penkis katinus ar šunis. Dabar auginu 12 katinų, 3 šunis ir dar ponį, kurį iš vargano ūkio nusipirkau iš gailesčio", - savo augintinius vardijo Rita.
Mintį įsteigti gyvūnų prieglaudą pasiūlė Ritos draugė savanorė studentė. Kilus idėjai, nebuvo lėšų jai įgyvendinti, tačiau tuo metu ir negalvota, jog bus tiek daug benamių šunų ir kačių. "Realiai aš suprantu, kad negalėsim visų atiduoti, jie negalės visi turėti namų, nes tikrai nebus tiek daug žmonių, kurie norėtų priglausti gyvūnus. Tokiu atveju reikėtų stiprių ryšių ir informacijos sklaidos visoje Lietuvoje. Žinodama, kokia dabar yra situacija, aš gerai pagalvočiau, prieš imdamasi prieglaudos steigimo. Manau, lengviau būtų buvę jeigu iš pat pradžių būtume radę rėmėjus, kurie mokėtų už patalpų nuomą ar, pavyzdžiui, elektrą, o mes ramia galva galėtumėm gydyti ir laikyti gyvūnėlius. Juk visa tai kainuoja labai didelius pinigus", - guodėsi Rita.
Moteris pripažįsta, jog sunkiausia susitvarkyti su finansiniais keblumais ir žmonių abejingumu. Ji teigė nelabai suprantanti, kodėl tie, kurie rašo komentarus internete, pasirašo įvairias peticijas, nieko dėl to nedaro. "Nueik, pasiimk 3-4 ar bent vieną gyvūną, ir juos išgelbėsi. O pritarti, pasirašyti ir nieko nedaryti... To nesuprantu", - stebisi Metų klaipėdiečių rinkimų dalyvė.
Ritos manymu, benamiai gyvūnai yra mūsų visuomenės pūliuojanti žaizda. Lygiai taip, kaip žmonės, kurie nesurenka šunų išmatų ir jiems tai atrodo normalu. Vyrauja ir supratimas, kad bet kada gali išmesti šunį.
Moteris su kolegomis pernai mokyklose vedė paskaitas, kuriose mokė pradinukus surinkti šuns paliktų "dovanėlių" imitacijas. "Iš dvidešimties klasių nesurinko tik 2 pradinukai. Kai tą patį pabandėme su septintokais - nepaėmė nė vienas. Vadinasi, - jau per vėlu. Mokyklose turėtų būti sudaromos programos nuo mažens. Nebūtina kalbėti vien tik apie šunis. Juk trūksta tolerancijos seniems žmonėms, kitokiems, neįgaliems, kitai rasei ar tautybei. Dirbti reikia su vaikais, su suaugusiais mes jau nieko nebepadarysime. Galime tik bausti", - mano veterinarijos gydytoja.
Šiuo metu "5 pėdučių" prieglauda ruošiasi keltis į naujas patalpas. Šįkart gyvūnėliai įsikurs Klaipėdoje. Labiausiai, Ritos teigimu, trūksta ne tik pinigų, bet ir nuolatinės darbo jėgos. Šiuo metu į pagalbą atskubėję tik du vyriškiai, kurie klijuoja plyteles, tveria tvorą ir atlieka kitus darbus. Studentai padėjo sutvarkyti aplinką, tačiau pagalba vis tiek praverstų.
"Facebook" socialiniame tinklalapyje "5 pėdutės" turi tūkstančius draugų, tačiau tie tūkstančiai neateina padėti, o darbo iki kaklo", - teigė Rita.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą