Kas gamino statybines konstrukcijas apvaliam akvariumo pastatui, kai įprastinės konstrukcijos tebuvo "sumetamos" tik stačiakampiams pastatams? Formų gamybai buvo reikalingas metalas, limitai jam, brėžiniai konstrukcijoms ir t.t. Ir šiandien apvalių statybinių konstrukcijų pastatų pasaulyje reta. O prieš 30 metų...
Viskas buvo išspręsta pačioje Klaipėdoje. Patys gelžbetonininkai iš 2-osios gelžbetonio konstrukcijų gamyklos, vadovaujamos direktoriaus Kleivos, be jokių brėžinių pasidarė formas, patys jas išliejo. Beje, už tai sumanūs žmonės buvo skatinami paskyromis lengviesiems automobiliams. Kiek tų paskyrų buvo išdalinta, istorija nutyli. Ir auksinių rankų meistrų pavardžių, regis, niekas nebeprisimena. Būtų gerai, kad koks gelžbetonininkas atsilieptų ir papasakotų, kaip tos didelės ir svarbios užduotys tuomet buvo vykdomos.
Net keturios Klaipėdos gamyklos gamino santvaras vidaus kiemui - baseinui uždengti. Metalą joms gamyklos imdavo iš savo rezervinių fondų. Betgi darbai - ne planiniai. Gamyklos buvo sąjunginio pavaldumo. Vadinasi, - griežta planinė drausmė. Tad darbai muziejui statyti buvo atliekami tik žmonių supratingumo ir entuziazmo dėka.
"Statybų pradžioje galvojome, kad pastogės nedengsime. Tačiau keturių gamyklų atsiųstos santvaros buvo skirtingų profilių. Tai Petras Lapė vėl turėjo kurti projektą dangai iš aliuminio", - sakė muziejaus konstrukcijų "matematikas" ir modeliuotojas Tautvydas Tubis. Teko ir vėl kaulyti limitų aliuminiui iš Voronežo gamyklos...
 |
| Štai su tokia technika buvo kuriamos Jūrų muziejaus "kosminės technologijos". |
Akvariumo stiklai
Muziejaus statybininkai ilgai uostinėjo, iš kur galėtų gauto 30-40 milimetrų storio stiklų akvariumams. Užuodė, kad SSRS tokie stori stiklai gaminami karinei pramonei. Bet kas tau su civiliais, o tuo labiau - "pogrindiniais" muziejininkais neprasidės...
Paskui sužinojo, kad tokie stiklai gaminami Belgijoje ir Prancūzijoje. Vėlgi šiandieninis laikraščio skaitytojas ir muziejaus lankytojas gūžtelėtų pečiais: "Rado problemą. Paėmei katalogą ir užsisakei..." O tuomet viskas "ėjo" per kelias ministerijas ir jų buhalterijas...
Tiesa, šiandieniniai mano pokalbininkai - muziejaus statytojai - per daug dėl patirtų sunkumų nesiguodžia. Tai gali tik nujausti iš jų gilių atodūsių...
|
| Vandeniui iš Baltijos jūros siurbti reikėjo tokios vamzdžių raizgalynės. |
Plastikiniai vamzdžiai
Plastikiniai vamzdžiai bei jungtys buvo gabenamos iš įvairių SSRS gamyklų. Tačiau tam reikėjo turėti ne tik reikiamų limitų, bet ir pažinčių, - šiandien sako T. Tubis. Ir tai dar ne viskas. Muziejaus statytojai turėjo būti be galo sumanūs ir energingi - juk tokios statybos Sovietų Sąjungoje, o ypač - senovinėse tvirtovėse, nebuvo leidžiamos.
Tai šiandieniniams vadybininkams, siūlantiems važiuoti į "Plastą", atrodo iš fantastikos srities. O visi "vojažai" po SSRS platybes, sumanumai ir iššvaistyta energija ne vienam muziejaus statytojui kirto per sveikatą. Žinoma, žymiai vėliau. Nors ilgametis Jūrų muziejaus vadovas Aloyzas Každailis puikiai prisimena, kada jis pajuto prarandąs sveikatą - visai netrukus po muziejaus atidarymo. Nepaisydamas tų simptomų, jis vyko į pirmąsias ekspedicijas gyvųjų eksponatų muziejui "žvejoti" ir toliau varstė tūkstančio ir vienos instancijos duris dėl Jūrų muziejaus reikalų, kurie anuometinėmis sąlygomis buvo tolygūs kosminio laivo technologijoms.
Kitame rašinyje skaitykite:
-
Kaip buvo buriamas muziejaus kolektyvas, kol vyko statybos
-
Kur ir kaip buvo kaupiami gyvieji ir negyvieji muziejaus eksponatai
-
Kaip buvo ruošiamasi ekspedicijoms
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą