„Klaipėdos hospise“ – tragiška padėtis: trūksta personalo, dalis pacientų bus iškelti
Kaltina ir toliau pažeidžiant reikalavimus
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis pranešė, kad komisija susirinko Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prašymu.
„Vakar ir šiandien vykdėme grįžtamąją kontrolę Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centre (kuriame taip pat veikia ir „Klaipėdos hospisas” – aut. past.). Vakar pagrine buvo vertinami dokumentai, kuriuos buvome gave. Šiandien mūsų darbuotojai dirbo vietoje, įvertino, kokios sąlygos tame centre. Nustatyti tokie faktai: didžioji dalis nurodymų, kurie buvo surašyti balandžio 21 dienos akte, įvykdyti su tam tikromis pastabomis ir neatitikimais. Tačiau pagrindinis nurodymas nėra įvykdytas, o jis skambėjo taip – ligoninės veiklą vykdyti tik tose patalpose, kuriose išduotas leidimas-higienos pasas. Šiuo metu centre yra 35 pacientai, šio ryto duomenimis, dirba 6 darbuotojai”, - kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimondas Grigaliūnas.
Anot jo, patalpose, kuriose yra šie pacientai, nėra užtikrinama reikalinga ir pakankama infekcijų kontrolė, taip pat patalpos nėra pritaikytos dėl saugos reikalavimų.
„Patalpų paskirtis nepritaikyta“, - konstatavo R. Grigaliūnas.
Anot jo, leidimas-higienos pasas yra išduotas tik 1 vienvietei palatai. Jis aiškino, kad čia patalpa atitinka reikalavimus, bet ši palata tokia yra vienintelė.
„Be to, ne visose palatose yra plautuvės ir vanduo, O maisto tiekimas vykdomas per nešvarią zoną. Ne pilnai užtikrinti ir darbuotojų darbo srautai“, - kalbėjo R. Grigaliūnas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius taip pat aiškino, kad įvertinus šią situaciją yra prašoma užtikrinti, jog asmenims, kuriems yra nustatyta COVID-19, būtų gydomi tik įstaigoje, kurioje galima teikti pagalbą.
Sako, kad nėra sąlygų gydyti
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad iki šiol egzistavo susitarimas daryti viską, kad pacientai iš „Klaipėdos hospiso“ nebūtų išgabenti į kitas gydymo įstaigas tam, kad ir COVID-19 toliau neplistų.
„Mes patys ne kartą esame kalbėję, kad jų būklė tokia, kad judėjimas jiems galbūt formaliai iš tų patalpų, kurios neatitinka reikalavimų, gali būti gerokai didesnis pavojus nei mėginimas užtikrinti pagalbą toje vietoje. Taigi, ar tai reiškia, kad jūs matote vienintelį būdą visus tuos pacientus ar dalį jų išvežti?“- klausė uostamiesčio vadovas.
R. Grigaliūnas sakė, kad tik teikia siūlymą, o sprendimą turi priimti komisija.
„Ta atsakomybė nuo patikrinimo pagal visas procedūras yra uždėta centro (Klaipėdos hospiso - aut. past.) administracijai. Jie turėjo priimti tam tikrus sprendimus, galbūt konsultuotis, tartis su mumis, jumis, gydymo įstaigų ar kitų įstaigų vadovais. Tačiau tokių sprendimų nebuvo. Buvo tik pasisakymai. Įvertintina tai, kad 31 pacientas (4 pacientams testas dėl COVID-19 jau neigiamas -aut. past) vis dar serga COVID-19, o šitoje vietoje nėra galimybių užtikrinti jų gydymo, kuris numatytas teisės aktuose. Taigi, jeigu atsitiktų kažkokia ekstremali situacija, kaip tai būtų sprendžiama? Žmonės guli sergantys ir su kitomis įvairiomis ligomis, ne tik COVID-19. Taigi, šiandien mes turime tą klausimą. Mūsų pasiūlymas. O kiekvienas turi teisė savo nuomonę sakyti. Bet mes matome, kad nėra ten užtikrinamos tinkamos sąlygomis“, - sakė R. Grigaliūnas.
Ar galėtų pervežti pacientus?
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis posėdyje aiškino, kad 4 pacientus, kuriems yra neigiamas COVID-19 testas, galima kelti tik į tas įstaigas, kurios turi licenciją paliatyviam gydymui. Anot jo, KUL tokios neturi. O štai dėl likusiųjų, gydymo metodus ligoninė gali pritaikyti.
„Pirmiausia, aš norėčiau pasakyti, kad ten (globos namuose – aut. past.) yra stacionarinis gydymas, pacientai turi lovas, guli, tai ir yra stacionarinis gydymas. Tik, žinia, specialaus gydymo dėl COVID-19 infekcijos jokio nėra. Tai yra tik gydymas tas, kuris pagal simptomus. O dėl kitų ligų, tai jie visąlaik jas turėjo ir ten („Klaipėdos hospise” – aut. past.) gaudavo medikamentus”, - sakė jis.
V. Janušonis teigė, kad reikėtų įvertinti „Klaipėdos hospiso” pacientų būklę. Anot jo, paliatyvių ligonių būklė yra sudėtinga, taigi, reikėtų nusiųsti specialistus, kurie globos namuose patikrintų, ar čia gulintys žmonės gali būti transportuoti į kitas gydymo įstaigas.
V. Janušonis teigė, kad jo KUL medikai tą galėtų padaryti iki pirmadienio. Anot jo, apžiūra vyktų porą dienų.
Nėra visos reikiamos įrangos, trūksta gydytojų
Komisijos posėdyje dalyvavusi „Klaipėdos hospiso” direktorė Rasa Dagienė sakė, kad tie pacientai, kuriems nenustatytas COVID-19, dėl savo sveikatos būklės išties gali būti perkelti į kitas gydymo įstaigas.
Tiesa, ji pabrėžė, kad daugelis pacientų yra sunkios būklės, tačiau ji stabili.
Paklausta, ar „Klaipėdos hospise” yra plaučių ventiliavimo įrangą, jeigu staiga sergančiųjų COVID-19 būklė pablogėtų, R. Dagienė atsakė, kad, deja, jos vadovaujamoje įstaigoje to nėra. Tačiau yra deguonies koncentratoriai.
Be to, ji atkreipė dėmesį į tai, kad 3 darbuotojai penktadienį atsisakė atvykti į darbą, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Anot jos, darbuotojai nebetiki, kad jiems bus išmokamas atlyginimas.
„Be to, mes nebeturime gydytojo. Aš irgi pavargau ir nebegaliu dirbti už visus ir viską”, - kalbėjo R. Dagienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius R. Grigaliūnas sakė, kad jo specialistai taip pat girdėjo iš globos namuose dirbančių medikų ir slaugytojų, kad šie nebenori ten dirbti, tai yra susiję su finansinėmis problemomis.
Perkels pacientus
Klaipėdos regiono slaugos koordinatorė, Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovė Danguolė Drungilienė teigė, kad pergabenant pacientus į kitas gydymo įstaigas taip pat svarbu gauti ir jų artimųjų sutikimą, tą turėtų suderinti „Klaipėdos hospiso” vadovybė.
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje, teigė ji, galėtų priimti 4 pacientus, kuriems nėra nustatytas teigiamas COVID-19 rezultatas, tiesa, jie vis tiek būtų atskirti.
Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė paaiškino, kad iš židinio keliant pacientus privaloma juos testuoti 2 kartus, ir tik tuo atveju, jeigu abu testai neigiami, yra galimybė kelti juos į slaugos ligoninę, tačiau ir joje pacientus tektų izoliuoti 14 dienų.
R. Dagienė kalbėjo, kad „Klaipėdos hospisas” užtikrintų galimybę perkelti pacientus į kitą gydymo įstaigą.
Tačiau ji kartu sakė, kad šeštadienį nebėra personalo, kuris dirbtų.
V. Grubliauskas ir G. Neniškis sakė, kad kažkaip teks užtikrinti sąlygas pacientams išbūti „Klaipėdos hospise” bent iki pirmadienio.
Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja R. Perminienė taip pat akcentavo, kad kol pacientams nebus atlikti reikiami testai, jų iškelti nėra galimybės, mat priešingu atveju būtų rizikuojama kitų gydymo įstaigų pacientų saugumu. O testams atlikti reikalingas ir atitinkami laiko intervalai: vienas testas turi būti atliktas šeštadienį, o po paros – jis privalo būti pakartotas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius R. Grigaliūnas taip pat aiškino, kad iki kol buvo duotas terminas išspręsti problemas „Klaipėdos hospise“, į centro specialistus pasitarti niekas nesikreipė.
„Kai reikėjo konsultuotis ir galėjome mes padėti ir patarti, pas mus, deja, niekas nesikreipė, o dabar jau tam tikros sąlygos statomas. Tai šios įstaigos (globos namų – aut. past.) administracija turi rūpintis ir dėl sutikimų, ir dėl kitų dalykų, ir dėl tų pačių darbuotojų”, - aiškino R. Grigaliūnas.
Ekstremalių situacijų komisija dėl šios padėties taip pat rinksis ir pirmadienį. O KUL medikai pacientus pradės testuoti jau šeštadienį.
Tai, kur bus išgabenti sergantys pacientai, paaiškės pirmadienį atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius G. Neniškis.
Pradėjo ikiteisminį tyrimą
„Vakarų ekspresas primena, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra dar trečiadienį informavo pradedanti ikiteisminį tyrimą dėl galimų įstatymų pažeidimų „Klaipėdos hospise”, tarp jų – piktnaudžiavimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
Mat „Klaipėdos hospise” koronavirusu užsikrėtus daugeliui slaugomų asmenų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nustatė, kad leidimas-higienos pasas išduotas vos vienai lovai. Tuo metu įstaigoje buvo slaugomi net 38 pacientai.
Tuo metu BNS praneša, kad per parą Lietuvoje buvo atlikta rekordiškai daug tyrimų dėl koronaviruso – net 6798. Vyriausybės duomenimis, pagal testavimo apimtis Lietuva ėmė pirmauti Europos Sąjungoje. Nustatyti 28 nauji atvejai – tai nedaug skiriasi nuo paskutinių dviejų savaičių vidurkio. Iki šiol nuo COVID-19 Lietuvoje mirė 42 žmonės, Latvijoje – 11 žmonių, Estijoje – 45 žmonės.
Rašyti komentarą