Klaipėdos universitetinėje ligoninėje net 75 proc. pacientų – kritinės būklės

Didžiulė įtampa ir atsakomybė, nenormuotos darbo valandos ir kasdieniai iššūkiai – taip būtų galima apibūdinti Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikų nūdieną kovojant su klastingu koronavirusu.

Ypatingas dėmesys skiriamas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriams, kuriuose gydomi sunkiausios būklės pacientai. Kovoje su nematomu priešu COVID-19 – KUL stiprybė – personalo susitelkimas, komandinis darbas ir atsidavimas medikų pašaukimui.

Reanimacijoje – sunkios būklės ligonių triskart daugiau

Situacija įtempta, dauguma sergančių COVID-19 pacientų yra sunkios ir kritinės būklės, jų skaičius nuolat kinta – nuo 100 iki 130. Daugiau nei pusei pacientų taikoma deguonies terapija.

Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje numatyta 15 lovų, tačiau esant poreikiui jų skaičius didinamas – praėjusią savaitę ten buvo gydomi net 25 pacientai.

Ligos eiga – klastinga, baigtis irgi sunkiai nuspėjama. Virusas pažeidžia visą organizmą – sutrinka inkstų, kepenų, kitų vidaus organų ir net smegenų veikla. Net 75 proc. pacientų – kritinės būklės.

Pasak Infekcinių ligų departamento Reanimacijos ir intensyviosios terapijos poskyrio vedėjos Zitos Vetrovienės, koronaviruso simptomų įvairovė glumina.

Neįmanoma atspėti, ar virusas nenužudys jauno žmogaus. Ligos eiga – klastinga, baigtis irgi sunkiai nuspėjama. Virusas pažeidžia visą organizmą – sutrinka inkstų, kepenų, kitų vidaus organų ir net smegenų veikla.

Net 75 proc. pacientų – kritinės būklės. Pasak Infekcinių ligų departamento Reanimacijos ir intensyviosios terapijos poskyrio vedėjos Zitos Vetrovienės, koronaviruso simptomų įvairovė glumina. Neįmanoma atspėti, ar virusas nenužudys jauno žmogaus. Ligos eiga – klastinga, baigtis irgi sunkiai nuspėjama. Virusas pažeidžia visą organizmą – sutrinka inkstų, kepenų, kitų vidaus organų ir net smegenų veikla.

Pagrindinė problema – kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Žmogus blaškosi, jam trūksta oro, trinka sąmonė.

„Dirbame ekstremaliomis sąlygomis, dvigubu, o kartais net trigubu darbo krūviu ties fizinių ir psichologinių galimybių riba. Jaučiame atsakomybę ir pareigą tiek prieš pacientus, tiek prieš kolegas. Komandiškai susitelkiame darniems sprendimams, greitai reakcijai.

Mūsų laimėjimas šioje kovoje – išgelbėtos gyvybės. Medike dirbu jau 33 metus, tačiau apie tokį iššūkį net nebūčiau pagalvojusi“, – kovą su klastingu COVID-19 apibūdina Z.Vetrovienė.

Anot Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje dirbančio anesteziologo-reanimatologo dr. Sigito Stonkaus, visi, kurie persirgo koronavirusu, gali garsiai pasakyti, kad liga buvo ne tik sunki, varginanti, bet ir labai ilga: „Gerėja labai lėtai, o blogėja – minutėmis.

Dažnai pacientas būna sąmoningas, tačiau staiga jo būklė iš stabilios tampa kritine. Jis pradeda gęsti akyse. Ligonių skaičiaus bei būklės dabar ir pirmosios pandemijos bangos metu negalima sulyginti. Šįkart ji smogė triskart stipriau“.

Dirbame ekstremaliomis sąlygomis, dvigubu, o kartais net trigubu darbo krūviu ties fizinių ir psichologinių galimybių riba.

Didžiausias iššūkis – personalo trūkumas

Darbui ligoninėje užtikrinti svarbu medicinos personalas, kurio stygius jaučiamas nuolat. Dalis KUL medikų serga arba yra saviizoliacijoje.

„Lovų bus tiek, kiek reiks. Visuomenei būtina suprasti, kad reikia skaičiuoti ne lovas, o su ligoniais dirbantį personalą“, – pabrėžia Reanimacijos ir intensyvios terapijos poskyrio vedėja.

Ji pastebi, kad dirbant su sunkios būklės kovidiniais pacientais, slaugytojų reiktų dvigubai daugiau: „Nuo tokių ligonių praktiškai negalima atsitraukti: pradedant gyvybines funkcijas palaikančių aparatų priežiūra ir baigiant fiziologinių poreikių užtikrinimu“.

Nuotr. iš kul.lt / Klaipėdos universitetinės ligoninės medikų kova su COVID-19

Pacientą reikia prausti, valyti dantis, iš kvėpavimo takų išsiurbti sekretą, keisti sauskelnes, guldyti ant kito šono, perrengti, maitinti pro zondą, sušvirkšti vaistų ir atlikti daug kitų darbų.

Medikai dirba su šiltnamio efektą sukuriančiais apsauginiais „skafandrais“, kai negali nei vandens gurkštelėti, nei nusičiaudėti. „Su tokia apranga reikia atlaikyti didžiulį fizinį krūvį.

Maudomės savo prakaite, netenkame elektrolitų, kai kuriems prasideda širdies ritmo sutrikimai, hipoksija. Tačiau pripratome, kad tokios kovos su koronavirusu taisyklės.

Kasdien darome viską, ką galime, kad išgelbėtume kažkam brangius žmones. Kad ir kaip kankintų nuovargis ir sektų jėgos, stojamės ir einame. Visiems sąmokslo teorijų kūrėjams ar tiems, kurie numoja ranka į karantino reikalavimus, reiktų bent valandžiukę pabūti mūsų vietoje“, – pastarųjų mėnesių išgyvenimais dalijasi KUL darbuotojai.

Skubi ir planinė pagalba teikiama

KUL yra ne tik kovidinė ligoninė, koordinuojanti COVID-19 situaciją Vakarų Lietuvoje. Įstaiga ir karantino metu teikia visas specializuotas planines ir skubias stacionarines, ambulatorines konsultacines paslaugas viso regiono gyventojams. Planinės operacijos atliekamos, taip pat ir robotinės, kurių jau atlikta virš 400 pacientų iš visos Lietuvos.

Kasdien KUL vykdoma chirurgijos, terapinio profilio sergančiųjų diagnostika ir gydymas. Atliekamos procedūros, laboratoriniai, echoskopiniai, endoskopiniai, radiologiniai, kompiuterinės tomografijos ir kiti tyrimai. Dirba chirurgijos, vidaus ligų, onkologijos, akušerijos-ginekologijos ir visų kitų profilių specialistai.

Pacientai registruojami įprasta tvarka. Į ligoninę atvykusiems pacientams matuojama temperatūra, pacientai privalo užpildyti deklaraciją dėl COVID-19 ligos simptomų.
Ambulatorinėms konsultacijoms pacientai priimami be COVID-19 tyrimo ir neturintys šios ligos simptomų.

Visa onkologinė pagalba teikiama įprasta tvarka, pilnos apimties ir be apribojimų. Darbui su kovidiniais ligoniais skirtas atskiras ligoninės Infektologijos korpusas.